• אל תתן את פיך לחטיא את בשרך, ואל תאמר לפני המלאך כי שגגה היא. למה יקצוף האלהים על קולך וחבל את מעשה ידך. קהלת ה' – ה Neduok savo burnai įvesti į nuodėmę savo kūno, ir nesakyk prieš angelą, kad tai klaida. Kodėl Kūrėjas turi supykti dėl tavo kalbų ir sugandinti tavo rankų darbą. (Kohelet 5 – 5)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

146.

Matome, kad „kabalos išmintis“ ir „atvira“ Tora yra tas pats.
Tačiau tuo metu, kai žmogus randasi „Kūrėjo veido“ paslėpime,
Kūrėjas slepiasi Toroje ir žmogus užsiima „atvira“ Tora.
Todėl žmogus nėra pasirengęs gauti jokio švytėjimo iš Jeciros pasaulio Toros,
ir tuo labiau iš aukštesnių pasaulių.
Tačiau kai žmogus nusipelno „Kūrėjo veido“ atvėrimo,
tada jis pradeda užsiiminėti „kabalos išmintimi“.
Ir tada „atviros“ Toros „drabužiai“ patys išsityrina žmogui,
o Tora pasidaro žmogui, Jeciros pasaulio Tora,
kuri vadinasi „kabalos išmintimi“.
Iš tikro net, jei žmogus nusipelno Acilut pasaulio Toros,
tai nereiškia, kad „pasikeičia“ Toros raidės (chas ve šalom – neduok dieve).
Tačiau tie patys „atviros“ Toros drabužiai išsityrina žmogui ir pasidaro labai „skaidrūs“.
Ir tai paslaptis:
„Jau nebesislėps daugiau nuo tavęs po sparnais tavo Mokytojas, ir tavo akys pamatys Mokytoją“.
Tada pasidaro:
„Jis (esmė) Jo Gyvybingumas (išeinanti šviesa) ir indai (gaunantys šią šviesą) – viena“.