• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

?את מי אתה ממליך עליך  

Ką tu karūnuoji?

ravas Adamas Sinajus

Parašyta: „Pūskite šį mėnesį šofarą, savo laiku (uždengtą) šventės dieną“ (Tehilim 81 – 4).
Mes matome, kad visos pagrindinės judaizmo šventės vyksta kai yra pilnas mėnulis.
Tačiau per Roš aŠana mėnulis yra uždengtas, t.y. nėra apšviestas, ir kabalos kalba tai vadinasi – dromita (miegu).
Kūrėjas lygtais „miega“.
Reikia žinoti, kad visas mūsų Kūrėjo suvokimas eina iš paties žmogaus pusės.
Taigi, kaip žmogus suvokia Kūrėją, toks Kūrėjas ir yra žmogaus akyse.
Todėl žmogus turi žinoti, kad jei jis mato lygtais „miegantį“ Kūrėją, jei Kūrėjas yra „mažas“ žmogaus akyse, neatsiveria ir nešviečia žmogui, tada žmogus „perkelia“ save į tokią padėtį, požiūrį.

Pagrindinis žmogaus darbas, kaip žmogus karūnuoja Kūrėją, todėl taip žmogus ir atveria Jo karalystę (malchut).
Taigi Kūrėjo karalystės atvėrimas žmogui atsispindi, kaip žmogus karūnuoja Karalių.
Karalius yra apibrėžtas savo pavaldinių, t.y. mažo berniuko karalius gali karaliauti žaisliniams kareivėliams, ar mažos mergaitės karalius gali karaliauti lėlėms.
Mes galime karūnuoti Kūrėją pagal tai, kaip mes sutinkame, kad Jis mums ir mumyse karaliautų.
Todėl, ar mes norime, kad Kūrėjas karaliautų tik mūsų „gyvuliškumui“, mūsų kūnams, ar mes leidžiame Jam karaliauti mūsų pakopai „žmogus“, dvasingumui mumyse?

Tai labai tiksliai išreiškia rebe iš Kocko:
„Kur yra Kūrėjas? Ten kur mes leidžiame Jam įeiti“.
Kaip mes panorėsime karūnuoti Karalių, taip mes ir būsime susiję su Juo ir atitiksime Jį.
Ir jei prašysime Karaliaus tik gero finansavimo, aprūpinimo – tai bus tik „finansavimo Karalius“.
Karalius, kuris valdo žmogaus vidų, jo dvasingumą, yra žymiai didesnis Karalius.
Jis turi suteikti mums ir „vidinį tašką“, o ne aprūpinti mūsų tik materialius poreikius ir pasaulio tuštybes.
Todėl pravartu karūnuoti Karalių aukštesnei pakopai, ir tuo nustatyti, kas karaliaus žmogui visus metus.
Roš aŠana – tai „šaknis“, todėl „šaknyje“ yra potencialas viskam, kas nutiks žmogui ateinančiais metais.
Tai labai svarbi „šaknis“, nes ji duoda galimybę žmogaus laisvam pasirinkimui visus metus.
Iš pirmo žvilgsnio viskas yra apspręsta.
Tačiau, jei viskas yra apspręsta jau nuo žmogaus gimimo, kaip mes galime sakyti, kad žmogus gali viską nustatyti per Roš aŠana?
Ar tai koks žaidimas?
Tačiau tai ir yra, kad mes galime karūnuoti Karalių tokį, kokį patys pasirinksime.
Todėl visų protingiausia ir tikslingiausia yra karūnuoti Karalių pakopai „Adam“ – „Žmogus“ mumyse.