• ובזה תבין הכתוב, ברוב עם הדרת מלך, כי ערך הרוממות בא מן הסביבה בב' תנאים: א. במדת ההערכה של הסביבה. ב. במדת גדלה של הסביבה, וע"כ ברוב עם הדרת מלך.בעה''ס, מאמר לסיום הזוהר Dabar tampa aiškus parašymas: „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“ (Mišlei 14 – 28). Tai reiškia, kad Karaliaus (Kūrėjo) išaukštinimas ateina iš aplinkos dviem keliais:Tiek, kiek aplinka vertina Karalių; Pagal aplinkos didumą, t.y. žmonių gausumą, todėl „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“. (Baal Sulamas „Straipsnis Zoharo užbaigimui“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

135.

Dabar galima suprasti tai, ką pasakė išminčiai,
kad visa Tora, tai – „Kūrėjo vardai”.
Iš pirmo žvilgsnio dalykas yra labai keistas,
nes randame Toroje daug „šiurkščių” žodžių,
t.y. nusidėjėlių vardų tokių, kaip:
„Faraonas”, „Bilamas” ir pan.
Ir taip pat „draudimus” bei „netyrumus”,
baisius prakeiksmus, dviejuose kaltinimuose ir pan.
Ir kaip galima suprasti, kad tai gali būti „Kūrėjo vardai”?

136.

Tačiau turime žinoti ir suprasti, kad „Kūrėjo keliai” tai ne „mūsų keliai”.
Tai reiškia, kad „mūsų kelias” yra eiti nuo „netobulumo” į „tobulumą”,
o iš Kūrėjo pusės einama iš „tobulumo” į „netobulumą”.
Juk pirmiausia buvo sukurtas ir išėjo iš „Kūrėjo veido” absoliutus tobulumas.
Paskui šitas tobulumas „nusileidžia” nuo „Kūrėjo veido”,
ir praeina apribojimą, po apribojimo, per keletą pakopų.
Tol kol ateina į paskutinę, labiausiai apribotą pakopą,
labiausiai tinkančią mūsų pasauliui.
Ir tada atsiveria šis dalykas mums, mūsų pasaulyje.