• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

132.

Taip pat reikia žinoti, kad „vidurinių“ savybė „galioja“, t.y. žmogus ją gali pajausti,
dar jam esant „Kūrėjo veido“ paslėpime.
Tai reiškia, kad didelio „susikoncentravimo“ ir didelių pastangų tikėjimu į „užmokestį ir bausmę“ dėka, atsiveria žmogui „Kūrėjo veido“ šviesa, atnešdama didelį garantijos ir saugumo jausmą.
Todėl žmogus, kuriam tai laikui, gali nusipelnyti „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopos,
t.y. „vidurinių“ savybės lygyje.
Tačiau čia yra didelis trūkumas,
nes žmogus negali su savo savybėmis ilgai išlaikyti šią pakopą,
ir nusipelnyti jos pastoviai.
Iš tikro pastoviai įsigyti šią pakopą galima tik „sugrįžimo iš baimės“ dėka.