• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכג  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           123.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarp šių dalykų nėra jokio ryšio.
Todėl, jei Talmudas nori įrodyti, kad žmogus privalo pergyventi kartu su bendruomene, kodėl paskui reikia kalbėti ir išskirti „viduriniųjų“ savybę iš „nusidėjėlių“ savybės?
Ir dar, kodėl būtent pabrėžiama – „viduriniųjų savybė“ ir „nusidėjėlių savybė“?
Kodėl nesako paprastai „vidurinieji“ ir „nusidėjėliai“?
Ką šioje vietoje reiškia pasakymas „savybės“?

Ir iš kur aišku, kad šioje vietoje pranašas Ješaja kalba, apie nuodėmę, jei žmogus nepergyvena kartu su bendruomene?
Ir galiausiai, mes čia nematome jokios bausmės „nusidėjėlių“ savybei, bet parašyta „teisuolis pražuvo, ir joks žmogus neatkreipė dėmesio“.
Iš tikro, jei prasižengė „nusidėjėliai“, kodėl už tai turi būti nubaustas teisuolis?
Ir koks skirtumas nusidėjėliams, ar teisuolis pražus, ar ne?