• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    122.

Čia turime gerai suprasti išminčių pasakymą.
„Parašyta, tuo metu, kai bendruomenė randasi bėdoje, tegul nesako žmogus:
„Eisiu namo, valgysiu ir gersiu, ir ramybė mano sielai“ (Talmudas, Taanit 11).
Jei žmogus taip daro, apie jį parašyta:
„Štai džiaugsmas ir linksmybės, pjausime jaučius ir smulkius gyvulius, valgysime mėsą ir gersime vyną, prisivalgysime ir prisigersime, nes rytoj mirsime“.

Toliau parašyta:
„Ir bus viskas atskleista Kūrėjui, todėl nebus jiems atleista ši nuodėmė iki mirties“.
Iki čia „viduriniojo“savybė.
Tačiau apie nusidėjėlio savybę parašyta:
„Štai paimsiu vyną ir atsiskiesiu degtinę, taip bus ir rytoj“.

Toliau parašyta:
„Teisuolis pražuvo, ir nei vienas žmogus neatkreipė dėmesio, nes dėl blogio žuvo teisuolis“.
Todėl žmogus turi pergyventi su bendruomene, nes tik tada žmogus nusipelno bendruomenės paguodos ir užtarimo“.