• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             42.

Zoharas:
„Vargas tam žmogui, kuris priskirs Kūrėjui kokią nors savybę,

t.y. pasakys, kad kokia tai savybė yra pas Kūrėją pati iš savęs.

Netgi iš tų dvasinių savybių, kurios atsiskleidžia sielose, ir tuo labiau iš žmogaus „materialios“ prigimties savybių, kurių pagrindas yra “afar” (dulkės), ir kurios yra baigtinės ir išnykstančios.

Kaip jau sakėme – Kūrėjo noras yra toks, kad „gaunančios“ sielos matytų visus savo pasikeitimus kaip ateinančius iš viršaus, iš Kūrėjo.

Tačiau su visu tuo sielos turi aiškiai suprasti, kad pas Kūrėją nėra jokio pasikeitimo ir jokios savybės.
Tai reiškia, kad toks yra tik Kūrėjo noras, kad sielos taip „įsivaizduotų”, paslaptimi:
„Pranašų lūpomis būsiu atvaizduojamas”.

Tačiau jei sielos suklys (neduok dieve) tame, vargas joms, nes akimirksniu dings joms Kūrėjo „šviesa”.
Ir tuo labiau kvailių įsivaizdavimas, kurie įsivaizduoja ir priskiria Kūrėjui kokį tai poelgį, tinkamą žmogui, t.y. praeinantį, baigtinį ir išnykstantį”.
(Iki čia šventojo Zoharo žodžiai).

Todėl labai svarbu besimokančiam suvokti šį Zoharo paaiškinimą,

aprašantį dešimt sfirot ir tris pasaulius Brija, Jecira ir Asija.
Ir daugiau paaiškinti jau nebegalima.