• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קטז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    116.

Ir todėl tana sako žmogui, kad jis įvertintų pats save, t.y. padarytų „vieną priedermę“, kurios jam trūksta iš 613 priedermių, nes tada žmogus bus laimingas, nes persvers save į „nuopelnų pusę“.
Taigi tada žmogus nusipelnys „meilės priedermės“ ir „sugrįžimo iš meilės“.
Ir dar, šio sugrįžimo dėka žmogus nusipelno, kad visi jo tyčiniai nusikaltimai virstų nuopelnais.
Tai reiškia, kad visos bėdos ir liūdesys, kurį kentėjo iki šiol, t.y. kol nenusipelnė tšuva (sugrįžimo, atgailos), apsiverčia jam į begalinius ir nuostabius malonumus.
Todėl žmogus gailisi tik to, kad nekentėjo dvigubai ir dar dvigubai, kaip pavyzdyje su ponu ir mylimu tarnu judėju.
Ir tai vadinasi „persvėrimas į nuopelnų pusę“, nes visi žmogaus „klaidų“ ir „tyčinių nusikaltimų“ išgyvenimai dabar virsta „nuopelnais, o „pilna nusikaltimų taurė“, dabar apsiverčią į „pilną nuopelnų taurę“.
O šis „apsivertimas“ yra išminčių vadinamas „persvėrimu“.