מבוא לספר הזהר
Dabar paaiškinkime Trečią apribojimą.
Iš tikro knyga Zohar užsiima sfirot aspektu kiekviename pasaulyje,
t.y. dieviškumu, „šviečiančiu“ tame pasaulyje.
Taip pat visomis to pasaulio dvasinių aspektų d – c – ch – m „negyvas“(domem), „augalinis“(comeach), „gyvulinis“(chai) ir „kalbantis“(medaber) dalimis.
Tačiau svarbiausias akcentas knygoje Zohar krenta ant aspekto „kalbantis“ (medaber),
tame pasaulyje.
Panagrinėkime pagal pavyzdį iš mūsų pasaulio.
Keturios kiekvieno dvasinio, ir netgi mūsų pasaulio realybės rūšys d – c – ch – m tai tik keturi „noro gauti“ lygiai.
Taip pat kiekviename lygyje yra „nuosavas“ d – c – ch – m komplektas.
Todėl žmogus, netgi mūsų pasaulyje, turi „maitintis“ ir „augti“ naudodamas šiuos keturis lygius.
Kalbėdami apie žmogaus „dvasinį“ maistą, čia randame keturis aspektus:
1. Žmogus nori gauti tiek, kiek yra būtina jo normaliam egzistavimui.
2. Žmogus jau nori gauti daugiau, negu reikia būtinam egzistavimui, t.y. jis siekia papildomų
malonumų, tačiau apsiriboja tik „gyvuliškomis aistromis”.
3. Žmogus jau nori „žmogiškų” troškimų, kaip valdžia ir garbė.
4. Žmogus nori gauti mokslines žinas ir intelektualinį malonumą.
Visi šie norai ateina pas žmogų iš keturių „noro gauti” lygių jame:
1. Kai žmogus nori gauti tik tai, kas yra būtina jo normaliam egzistavimui, tada tai yra „negyvas“ (domem) „noro gauti” aspektas.
2. Kai žmogus nori gauti „gyvuliškus”malonumus, tada yra žmogų atsiranda „augalinis“ (comeach) „noro gauti” aspektas, nes žmogus nori tik „padidinti” ir „pamaloninti” savo kūną.
3. Kai žmogus nori „žmogiškų” aistrų, tada pas jį yra „gyvulinis“ (chai) „noro gauti” aspektas.
4. Ir kai žmogus jau nori intelektualinio malonumo, ar žinių, tada jau jį atsiranda „kalbantis“ (medaber) „noro gauti” aspektas.
Matome, kad „pirmas aspektas” yra būtinas gavimo dydis egzistencijai palaikyti.
„Antras aspektas”, t.y. gyvuliškos aistros, yra papildomas gavimas prie būtinos egzistencijos.
Šiuos du aspektus žmogus gauna iš žemesnių už save lygių, t.y. iš „negyvo“ (domem)”, „augalinio“ (comeach) ir „gyvulinio“ (chai).
Tačiau „trečias aspektas”, kaip valdžia ir garbė, jau „žmogiški troškimai”.
Ir šį troškimą žmogus jau gauna ir yra „aprūpinamas“ iš savo lygio.
Tačiau „ketvirtas aspektas” yra intelektualiniai bei mokslo žinių troškimai, ir šį troškimą žmogus jau gauna iš aukštesnio už save lygio, t.y. iš pačios chochmos (išminties) ir proto (intelekto), kurie jau yra dvasingi.