• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מבוא לספר הזהר לא  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 31.

Iš tikro knygoje Zohar parašyta, kad Acilut pasaulio indai ch – b – t – m didėja arba mažėja, priklausomai nuo žmogaus veiksmų.
Taip pat randame (Zohar, Bo):
„Izraelis suteikia Kūrėjui stiprybę“.
Ir atrodytų, kad yra paveikiamas pats „Dieviškumas“?

Tačiau iš tikro visa tai neturime suprasti tiesiogiai,
nes „Dieviškume“ jokiu būdu negali būti jokie pasikeitimai,
kaip parašyta: „Aš savo vardo Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Todėl, kad „kūrimo mintis“ buvo „suteikti kūrinijai malonumą“,
mes suvokiame, kad pas Kūrėją yra „noras sąlygoti“ – atiduoti.

Ir pagal mūsų pasaulio realijas, mes žinome,
kad jei yra didesnis „gaunančių“ skaičius,
pas „sąlygojantį“ – atiduodantį didėja malonumas.
Todėl mes ir įsivaizduojame,
kad „sąlygojantis“ yra „suinteresuotas“ dėl gaunančių skaičiaus padidėjimo.

Iš tikro iš šio aspekto mes sakome,
kad Acilut pasaulyje padidėja mochinas (gausybė),
kai „apatiniai“ nusipelno gauti Acilut pasaulio šviesą,
arba – apatiniai „aprūpina“ Acilut pasaulį.
Ir atvirkščiai, kai „apatiniai“ nėra verti gauti Acilut pasaulio „gausybę“ (šefa),
mes sakome, kad tuo dydžiu „sumažėja“ Acilut pasaulio šviesa (mochinas).