• אמנם אחר שרואה השי”ת, שהאדם השלים מידת יגיעתו, וגמר כל מה שהיה עליו לעשות בכח בחירתו והתחזקותו באמונת השי”ת, אז עוזר לו השי”ת, וזוכה להשגת ההשגחה הגלויה, דהיינו לגילוי פנים. בעה''ס, הקדמה תע''ס Tačiau paskui, kai Kūrėjas mato, kad žmogus užbaigė reikiamų pastangų kiekį, t.y. kai žmogus įvykdė viską, ką turi padaryti savo laisvu pasirinkimu ir sustiprėjimu tikėjime į Kūrėją. Tada Kūrėjas padeda žmogui ir jis nusipelno „atviro valdymo“ suvokimo, t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

השלום בעולם 

Taika Pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

11.

„Išskirtinumo” savybė, susijungusi su egoizmu, atneša sumaištį ir sugriovimą

Iš tikro matome, kaip mumyse esančios šios keturios savybės konfliktuoja bei „kariauja“ tarpusavyje.
Ir tai vyksta ne tik tarp atskirų žmonių grupių, bet kiekviename iš mūsų vyrauja šios keturios savybės, susidurdamos ir konfliktuodamos viena su su kita.

Taip, kad joks „šaltas protas“ nepajėgus jas „sutaikyti“ ir atvesti prie susitarimo.
Ir visos šios „sumaišties“ mumyse šaknis – tai mūsų „ypatingumas“ ir „išskirtinumas“,
kuris kiekviename iš mūsų pasireiškia vienokiu ar kitokiu dydžiu.
Ir jau aiškinome šios savybės labai išaukštintą prasmę.

Tai reiškia, kad ši „ypatingumo“ ir „išskirtinumo“ savybė ateina pas mus iš Palaiminto Kūrėjo, kuris yra pasaulyje Ypatingas, Išskirtinis ir visų kūrinių „Šaknis“.
Tačiau, kai išskirtinumo ir ypatingumo savybės susijungia su mumyse esančiu siauru egoizmu,
atsiranda sumaištis ir sugriovimas.

Ir tai yra visų, jau įvykusių ir dar įvyksiančių karų bei sugriovimų pasaulyje šaltinis.
Todėl pasaulyje nėra nei vieno žmogaus,
kurio neveiktų jo „ypatingumo“ susijungimas su egoizmu,
esančiu jame.
Ir visas skirtumas tik, kaip žmogus realizuoja savo „išskirtinumą“.

Tai reiškia, kad pas vieną tai pasireiškia gašliems troškimams,
pas kitą – valdžios ir garbės troškimui.
Todėl tik šių troškimų „proporcija“ žmonės ir skiriasi vieni nuo kitų.

Ir visai nesvarbu kokius pasiteisinimus kiekvienas sugalvoja šiems savo polinkiams,
nes „noras yra proto šaknis“ ir jokiu būdu „protas nėra noro šaknis“.
Iš tikro, kuo žmogus yra didesnis ir ypatingesnis, tuo pačiu dydžiu jo ypatingumo ir išskirtinumo savybės yra didesnės.