• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מבוא לספר הזהר כז  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                              27.

Dabar galima suprasti, kad visi šitie pasikeitimai, liečiantys pasaulį Acilut,
visai neliečia „Palaiminto Dieviškumo“ paties iš savęs.
Tai reiškia, kad čia yra kalbama apie sielas,
atitinkamai gaunančias iš pasaulio Acilut per tris pasaulius B – J – A.
Todėl pats pasaulis Acilut, tai kaip „programa“ mintyse,
lyginant su „pradine mintimi“, t.y. pasauliu Ein Sof Palaimintu.

Ir abiejuose pasauliuose, ir Ein Sofe Palaimintam ir Acilute dar nėra sielų aspekto išvis.
Tai kaip pavyzdyje su žmogumi, norinčiu pastatyti namą,
t.y. „programoje“ žmogaus mintyse dar nėra nieko konkrečiai iš medžio, akmenų ir geležies.
Ir sielų realybė pasirodo tik pasaulyje Brija.
Iš tikro dešimties sfirot indai, nustatantys sielų „dydį“ ir „pajėgumą“,
jau nėra „Dieviškumas“, tačiau tai – „atsinaujinantis“ procesas.
Todėl „Dieviškume“ visiškai negali būti nei pasikeitimo, nei skaičiaus.
Tačiau trijų pasaulių B – J – A „indams“ mes jau priskiriame atitinkamai tris spalvas:
raudoną, žalią ir juodą.
Ir negali būti net minties (neduok dieve),
kad tai yra „Dieviškumas“, nes „Dieviškume“ visai negalioja „atsinaujinimas“.
Todėl šviesa, apsirengusi dešimtyje pasaulių B – J – A „induose“,
tai paprasta „Vienovė“ ir „Dieviškumas“, be jokio pasikeitimo.
Ir netgi šviesa, apsirengusi žemiausiame pasaulio Asijos inde,
tai paprastas „Dieviškumas“ be jokio pasikeitimo (neduok dieve),
t.y. šviesa visuose pasauliuose yra viena (vienoda), pati iš savęs.
Todėl visi pasikeitimai, esantys Kūrėjo švytėjime,
tai dėl sfirot indų, kurie jau nėra „Dieviškumas“.
Ir juose bendru atveju jau yra trys „spalvos“,
bei nesuskaičiuojama daugybė pasikeitimų.