• אמנם אחר שרואה השי”ת, שהאדם השלים מידת יגיעתו, וגמר כל מה שהיה עליו לעשות בכח בחירתו והתחזקותו באמונת השי”ת, אז עוזר לו השי”ת, וזוכה להשגת ההשגחה הגלויה, דהיינו לגילוי פנים. בעה''ס, הקדמה תע''ס Tačiau paskui, kai Kūrėjas mato, kad žmogus užbaigė reikiamų pastangų kiekį, t.y. kai žmogus įvykdė viską, ką turi padaryti savo laisvu pasirinkimu ir sustiprėjimu tikėjime į Kūrėją. Tada Kūrėjas padeda žmogui ir jis nusipelno „atviro valdymo“ suvokimo, t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

43.

Iš tikro žmogui gimus, jau yra pas jį „šventa siela“.
Ne šventa siela būtent, o tik sielos „kita pusė“,
t.y. „paskutinis“ sielos aspektas,
dėl savo mažumo dar vadinamas „tašku“.

Ir šis „taškas“ jau yra „apsirengęs“ žmogaus širdyje,
t.y. žmogaus noro aspekte, kuris atsiveria žmogaus širdyje.
Tačiau dvasingume yra dėsnis,
kad viskas kas galioje bendrai visoje realybėje,
galioja ir atskirai kiekviename pasaulyje,
net kiekvienoje mažiausioje dalyje,
kurią tik galima padalinti.

Todėl, kaip visoje realybėje yra penki pasauliai,
ir tai – penkios sfirot k – ch – b – t – m,
taip kiekviename pasaulyje yra penkios sfirot k – ch – b – t – m.

Ir taip pat šios penkios sfirot yra kiekvienoje mažiausioje to pasaulio dalyje.
Dar sakėme, kad mūsų pasaulis dalinasi į d – c – ch – m (domem, comeach, chai, medaber),
ir tai atitinka keturias sfirot ch – b – t – m (chochma, bina, tiferet, malchut).

Tai reiškia, kad domem atitinka malchut,
comeach – tiferet,
chai – bina,
medaber – chochma,
ir visų šaknis, t.y. Kūrėjo dalis, yra keter.

Tačiau, kaip sakėme, kad netgi pačioje mažiausioje dalelėje iš kiekvienos atskiros d – c – ch – m dalies, taip pat yra keturi d – c – ch – m aspektai.
Todėl kiekviename individe iš „medaber“ dalies,
t.y. kiekviename žmoguje,
yra keturios d – c – ch – m dalys noro gauti,
į kurias jau apsirengia „šventos sielos taškas“.