• הוּא (רבי טרפון) הָיָה אוֹמֵר: לֹא עָלֶיךָ הַמְּלָאכָה לִגְמוֹר, וְלֹא אַתָּה בֶן חוֹרִין לִבָּטֵל מִמֶּנָּה. אִם לָמַדְתָּ תוֹרָה הַרְבֵּה, נוֹתְנִים לָךְ שָׂכָר הַרְבֵּה. וְנֶאֱמָן הוּא בַּעַל מְלַאכְתְּךָ שֶׁיְּשַׁלֶּם לָךְ שְׂכַר פְּעֻלָּתָךְ. וְדַע, מַתַּן שְׂכָרָן שֶׁל צַדִּיקִים לֶעָתִיד לָבוֹא. אבות ב – טז Jis (rabis Tarfonas) sakydavo: Ne tau pabaigti darbą, tačiau tu negali jo (darbo) atsisakyti. Jeigu daug mokeisi Toros, tau bus duotas didelis užmokestis, ir ištikimas Darbdavys užmokės tau visą darbo užmokestį, tačiau žinok, kad teisuolių užmoketis „Ateityje, kuri ateis“. (Avot 2 – 16)

מבוא לספר הזהר כה  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                              25.

Ir trys pasauliai Brija, Jecira, Asija ir mūsų pasaulis, tai realizavimas „potencialo“ – „minties“ į veiksmą.
Kaip žmogus, norintis pastatyti namą, jau konkrečiai imasi darbo, t.y. aprūpina statybininkus medžiu ir akmenimis, bei kitomis statybinėmis medžiagomis, iki namo užbaigimo.

Todėl „Dieviškumas“ šviečia pasauliuose B – J – A, tokiu dydžiu, kokį turi gauti sielos, kad ateitų prie savo išbaigtumo.
Tai reiškia, kad dieviška šviesa „apsirengia“ dešimtyje k – ch – b – ch – g – t – n – h – j – m „indų“. Ir tai jau yra konkretūs „indai“, lyginant su Kūrėjo šviesa.
Iš tikro „indai“ jau nėra „Dieviškumas“, tačiau pastoviai atsinaujinantis aspektas pagal sielų reikmes.