Prieš naujo mėnesio pašventinimo („roš
chodeš“) garbei skirtas vaišes, buvo rengiami „draugų susitikimai“
(gerokai vėlesniu laikotarpiu ravas Baruchas nustatė naują laiką šiems
susitikimams – kiekvieną ketvirtadienį).
Ši „draugų susitikimo“ tradicija buvo įsteigta dar paties Baal aSulamo.
Ir ilgainiui, vėlesniais ravo Barucho gyvenimo metais, susirinkdavo jau keletas grupių.
Tai būdavo ypatingas laikas, kuomet susirinkdavo draugai iš skirtingų visos šalies vietų, susitikti ir pabūti drauge, o po to – ir bendroms vaišėms.
Į šį susitikimą draugai susirinkdavo vis kito iš dalyvių namuose.
Jis paruošdavo šiek tiek „lechaimo“ (gėrimų) ir lengvų užkandžių.
Diskusijos pagrinde būdavo apie tai, kaip
ateiti prie meilės artimui ir apie didelę naudą, kurią ji atneša tiek
žmogui, tiek visuomenei.
Taip pat skaitydavo ravo Barucho straipsnį, kalbantį apie tai, kaip ateiti prie artumo ir susijungimo su Kūrėju.
Mokiniai diskutuodavo, keldavo klausimus, bandydavo į juos atsakyti ir dėka to išsiaiškindavo ir iškeldavo daug aspektų.
Šių susitikimų metu vykdavo taip pat ir
intensyvus „minčių“ (intelektualinis) darbas, nes kiekvienas stengdavosi
pamatyti ir iškelti savo draugų gerąsias savybes bei išlikti vien tik
šventumo mintyse.
Nes yra žinoma, jog mintys iš vieno pereina kitam, ir ypač tai galioja tarp žmonių, kuriuos sieja dvasinis ryšys.
Savaime suprantama, šie „draugų susitikimai“
iš esmės buvo rimtas dalykas, tačiau čia vyravo labai draugiška, ne
pamokos atmosfera.
Draugai domėjosi, kaip sekasi vienas kitam ir kalbėjosi apie kasdienius draugų gyvenime vykusius dalykus, ir taip pat apie kiekvieno asmeninius bei šeimyninius reikalus.
Kaip minėta, draugų susitikimai kiekvieną
kartą vykdavo vis pas kitą narį, ir po to visos grupelės susirinkdavo
kartu Beit-midraše „roš chodeš“ vaišėms.