Izraelio išminties atvėrimas pasaulio tautoms, padarė dvi blogybes.
Iš tikro ši „teologija“ padarė dvi blogybes.
Pirmiausiai ji „apsigaubia mūsų talitu“ ir teigia,
kad visą savo išmintį pasiekia iš „šventos dvasios“.
Tai reiškia, kad šie „apsišaukėliai“ naudojasi mūsų išmintimi ir tuo stiprina,
bei pagrindžia savo „išgalvotus mokymus“.
Taip pat jie įgauna jėgų neigti mūsų šventąją Torą.
Ir antra dar didesnė blogybė yra ta,
kad paprasti ir nepasiruošę žmonės, žiūrėdami į šią „teologiją“,
randa „išmintį“, kaip galima dirbti Kūrėjui.
Iš tikro paprastam žmogui visos šios „iš piršto išlaužtos“ nesąmonės atrodo tikresnės ir teisingesnės už mūsų šventosios Toros išmintį.
Ir visa tai atsitinka dėl dviejų priežasčių.
Pirmoji priežastis.
Šios „avoda zara“ (krikščionybės) išpažinėjų yra labai didelis skaičius.
Todėl čia atsiranda labai gerų komentatorių bei oratorių,
kurie puikiai išmano savo „amatą“, kaip pateikti savo teiginius,
kad jie būtų artimi paprasto žmogaus ausiai.
Tačiau, kaip jau sakėme, kad visa ši jų retorika remiasi tik „išorine“ išmintimi.
Ir aišku, kad tarp aštuonių šimtų milijonų žmonių atsiras žymiai didesnių ir geresnių „kalbos meistrų“, nei mūsų penkiolikos milijonų žmonių visuomenėje.
Todėl paprastas žmogus, pažvelgęs į jų knygas,
prisipildo abejonių, suklumpa ir mąsto:
„O gal jie vis tik yra teisūs? (חס ושלום – neduok dieve)“...
Antroji priežastis, ir tai svarbiausia.
Iš tikro Izraelio išminčiai (kabalistai) labai slepia savo išmintį ir vidinę Torą „kambarių kambarėliuose“, ir kiekvienoje kartoje stengiasi visomis priemonėmis paslėpti tikrą „vidinės Toros“ paslapčių prasmę.
Ir kol dar karta nėra pasiruošusi,
mūsų didieji išminčiai visomis gudrybėmis atstumia žmones nuo „slaptos išminties“,
ir neleidžia net prisiliesti prie slaptosios Toros.