kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

שפחה כי תירש גבירתה 

„Kai tarnaitė paveldi ponią“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį



2.


Izraelis – „vidinė“ pasaulio pusė.
Ir kai jau išsiaiškinome aukštutines dvasines „šaknis“,
panagrinėkime mūsų pasaulio „šakas“.
Iš tikro reikia žinoti,
kad iš dvasinės „vidinės“ pusės mūsų pasaulyje išeinanti „šaka“ yra Izraelio tauta,
kuri pasirinko bendrą ir tikslingą „ištaisymą“.
Tai reiškia, kad Izraelis turi tą „pasiruošimo“ potencialą – vystytis ir augti,
todėl jis gali „išjudinti“ pasaulio tautas „Galutinio tikslo“ link.


Pasaulio tautos – „išorinė“ pasaulio pusė.
Iš tikro „šaka“ išeinanti iš „išorinės“ pusės yra pasaulio tautos,
kurios neturi tų savybių (sgulot),
kad galėtų priimti lėtą ir pakopinį vystymąsi.
Todėl pasaulio tautos pagal savo aukštutines „šaknis“ gali priimti tik staigų,
vienu metu, pilną ištaisymą.
Ir kai pasaulio tautos gauna „lėtą ir pakopinį“ ištaisymą, tinkantį Izraeliui,
jos „sugadina“ šį ištaisymą ir atneša pasauliui kentėjimus.


„Tarnas“ ir „tarnaitė“.
Todėl aukštutinės „šaknys“, vadinamos „išorine puse“,
bendrai yra vadinamos „tarnas ir tarnaitė“.
Ir tuo norima parodyti pasaulio tautų vaidmuo nėra „kenkti“ ir „gadinti“,
kaip gali atrodyti iš paviršutiniškai.
Tačiau „išorinės“ pusės paskirtis yra padėti ir aptarnauti „vidinę pusę“,
kaip tarno ir tarnaitės paskirtis aptarnauti savo ponus.
Todėl, kai „išorinė“ pusė pradeda valdyti,
tai yra vadinama – „Izraelio tremtis tarp pasaulio tautų“.
Ir ši tremtis Izraelio tautai atneša didelius ir įvairius kentėjimus, panieką bei sugriovimus.


Ir trumpumo dėlei tik bendrais bruožais apžvelgsime tai,
kas liečia galutinį ištaisymą.
Tai reiškia, kad panagrinėsime „avoda zara“ (stabmeldystę) ir „išgalvotus“ tikėjimus,
kaip parašyta:
„Ir įsimaišė tarp gojų ir išmoko jų darbų“ (Tehilim 106 – 35).
Ir tai yra patys baisiausi ir pavojingiausi „nuodai“,
žlugdantys Izraelio sielas,
nes jie įneša į žmogaus sąmonę visą savo tuštumą ir beprasmybę.


„Paviršutiniškas“ mokymas.
Iš tikro šie „tikėjimai“ iš žmogaus visai nereikalauja įsigilinimo ir supratimo,
tuo šį paviršutiniškumą įnešdami į Izraelio sūnų širdis.
Ir nors joks Izraelio sūnus iki galo nepriima visos šios beprasmybės ir nesąmonių,
tačiau vis tik šios kvailystės savo „nešvarumais“ padaro savo „griaunamąjį“ darbą,
iki atviro ateizmo ir tvirtinimo,
kad visi tikėjimai „lygūs“ (neduok dieve).