Taip rašė ravas Baruchas apie tai, ką girdėjo iš savo tėvo:
„Šešios darbo dienos – tai zeir anpino aspektas, o Šabatas vadinasi malchut.
Ir čia iškyla klausimas: Juk zeir anpin yra aukštesnė pakopa už malchut?Kodėl tada Šabatas yra svarbiau už darbo dienas?!Ir dar – kodėl vadinasi „paprastos dienos (šiokiadieniai)“?
Esmė tame, jog pasaulis yra aprūpinamas tik iš malchut.
Todėl malchut vadinasi „kneset Israel“ – „Israelio sielų visuma“ ir iš čia bendrai Izraeliui ateina visas gerumas.
Todėl, nors šešios dienos reiškia zeir anpin aspektą, tačiau čia nėra susijungimo tarp zeir anpin ir malchut.
Todėl vadinasi „paprastos dienos“, nes šviesa
iš zeir anpino nenusileidžia į malchut. Ir kadangi iš malchut
nenusileidžia šventumas (į mūsų pasaulį), todėl vadinasi
„šiokiadieniai“.
Tuo tarpu Šabato metu yra vienybė tarp zeir anpin ir malchut, ir tada iš malchut nusileidžia šventumas, todėl vadinasi Šabatas“.
„Atmink ir saugok“ buvo ištarti vienu pasakymu“.
Paaiškinimas: „Tiek, kiek žmogus gali saugoti save, kad „nesusiteptų“ egoistine meile sau, tiek jis gali atsiminti apie Kūrėją“.
„Ir susilaikysi nuo kalbų“ – tai reiškia, tegul nebūna tavo kalbos per Šabatą tokios, kaip paprastomis dienomis.
Paaiškinimas: žmogaus kūnas vadinasi
„paprastos dienos“, ir reikia dirbti su savo kūnu, kad „padaryti jį
šventu“ bei tikrinti save, ar eini tiesiu keliu.
Ir tai – paprastų dienų darbas. Tuo tarpu Šabatas – tai Kūrėjo vardas, ir tada yra draudžiama taisyti savo kūną.
Šabato metu reikia kalbėti vien tik apie Kūrėjo didumą ir Toros svarbumą.
Tačiau iš kitos pusės, yra pasakyta: „Gojus, kuris laikosi Šabato, vertas mirties“.
Tai reiškia, jog jei žmogus jaučia, kad jis yra pilnas blogų savybių ir minčių, ir jaučia, jog jei nepadarys atgailos, jo siela atsidurs pavojuje, tada „gyvybės išgelbėjimo“ priedermė atšaukia Šabatą ir žmogus privalo užsiimti savęs taisymu“.
Ravas Baruchas pakomentavo „Ešet chail“ („Garbinga žmona“) citatą „Apgaulingas žavesys ir tuščias grožis“:
Jei žmogus užsiima darbu Kūrėjui dėl to, kad šiame darbe rado žavesį – tai yra melas. Arba dirba Kūrėjui, nes pamatė tame grožį – tada tai tuštumas.
Iš tikrųjų visas mūsų darbas Kūrėjui turi būti paremtas tikėjimu, netgi jei nėra žavesio ir nėra grožio.
Nes tik tada žmogus iš tikrųjų dirba Kūrėjui“.