kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką ravas Baruchas Ašlagas girdėjo iš savo tėvo Baal Sulamo

 
 
 

Uždaryti užduotį



233.


„Atleidimas, atsiprašymas, išsivalymas“


(Ištraukos)


„Atleidimas“ – reiškia „prijungimas prie šlovinimo“,
t.y. sugrįžimas iš meilės,
kai tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais.
Tai reiškia, kad žmogus visus tyčinius nusikaltimus prijungia prie šlovinimo,
t.y. prie nuopelnų.


„Atsiprašymas“ – reiškia:
„Išsiųs (išvarys) savo gyvulį“.
Tai reiškia, kad žmogus „išsiunčia“ savo tyčinius nusikaltimus nuo savęs ir sako,
kad nuo dabar jis darys tik nuopelnus.
Ir tai, kaip „sugrįžimas iš baimės“, kai tyčiniai nusikaltimai virsta „klaidomis“.


„Išsivalymas“ – reiškia:
„Ir išvalys aukurą“, t.y. „išsivalys per tą žmogų“.
Todėl visą laiką, kai žmogus žino, kad jis „nešvarus“,
jam nėra drąsos ir įžūlumo įeiti į Karaliaus rūmus.
Iš tikro žmogui sunku, kai jis vis dar mato ir prisimena savo blogus darbus,
juk visi jo darbai prieš Karaliaus norą, užsiiminėti Tora ir priedermėmis.


Tačiau vis tiek žmogus turi prašyti susijungimo su Kūrėju.
Todėl reikalingas „išsivalymas“, t.y. žmogus neturi matyti savo apgailėtinos būsenos,
kad jis randasi „pačiame dugne“.
Taip pat stengtis neprisiminti viso šito,
tam kad būtų vieta džiaugsmui,
nes gali užsiiminėti Tora ir priedermėmis.


Ir kai bus pas žmogų džiaugsmas,
tada jis galės prašyti susijungimo su Karaliumi,
nes „Šchina yra tik džiaugsmo vietoje“.
Todėl iš pradžių reikalingas „išsivalymas“.
Po to, kai jau padarome „sugrįžimą iš baimės“, nusipelnome „atsiprašymo“.
Ir paskui po „sugrįžimo iš meilės“, nusipelnome „atleidimo“.


Turime tikėti, kad viskas kas vyksta mūsų pasaulyje, viskas yra Kūrėjo valdoma, ir nėra ח''ו neduok dieve jokio atsitiktinumo.
Taip pat turime žinoti, kad visi kaltinimai, aprašyti Toros dalyje „Ki Tavo“,
t.y. tai yra visi prakeikimai: „jei nepaklausysite“, tai ir yra būtent „baisūs kentėjimai“.
Ir ne taip kaip galvojama, kad tai užslėpti palaiminimai, o ne prakeikimai.


Ir į to rodymas, kad magidas iš Kožnicų visada lipdavo skaityti Toros savaitinės dalies „Ki Tavo“. Jis sakydavo, kad tai yra prakeikimai ir bėdos būtent,
kaip ir mes patys matome realybėje prakeikimus,
ir jaučiame nepakeliamus kentėjimus.


Tačiau mes turime tikėti, kad visus kentėjimus reikia priskirti Kūrėjo valdymui,
nes viską sukuria Jis.
Moše, mūsų mokytojas, paėmė šiuos prakeikimus ir sujungė juos su Kūrėju.
Tai paslaptis: „Ir visą šią didžiąją baimę“.
Ir kai tuo tikime, tada tikime, kad „yra Teismas ir yra Teisėjas“.


Todėl magidas lipdavo skaityti savaitinę dalį „Ki Tavo“,
nes tik jis mokėjo visus prakeikimus ir kentėjimus sujungti su Kūrėju.
Jis tikėjo, kad „yra Teismas ir yra Teisėjas“,
todėl iš visų prakeikimų „išaugdavo“ palaiminimai,
nes parašyta „Kūrėjas padarė, kad Jo bijotų“.


Apie tai parašyta: „Perrišimas išgydo žaizdą“.
Iš tikro ten, kur nusidėjėliai suklumpa, teisuoliai praeina.
Tai reiškia, kai įeinama į vietą, kur nėra įprastos logikos,
toje vietoje yra kontaktas su „sitra achra“.
Tada ten nusidėjėliai suklumpa, nes jie negali eiti virš įprastinės logikos,
vien tikėjimu, todėl krenta, nes ten nėra palaikymo.


Ir nusidėjėlis pasilieka pakibęs virš „dangaus“ ir „žemės“,
nes jie gali atlikti veiksmą tik iš žinojimo,
t.y. iš įprastinės logikos, iš pozicijos „bloga akis“ ir „išdidus žvilgsnis“.
Tačiau teisuolių statusas – „Neišdidus žvilgsnis ir nesukietinta širdis“,
todėl teisuoliai nesuklumpa.
Tai reiškia, kad iš kentėjimų ir prakeikimų pasidaro palaiminimai,
nes viskas suvienijama su Kūrėjo valdymu virš žinojimo ir virš egoistinės – gyvulinės logikos.
Todėl pas teisuolius pasidaro tinkami „indai“, t.y. „pažinimas“, priimti ir suprasti palaiminimus.