kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

מבוא לספר הזהר יט  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

     


                                                         

                                                          19.


Dabar paaiškinkime Trečią apribojimą.
Knyga Zohar užsiima sfirot aspektu kiekviename pasaulyje, t.y. dieviškumu, „šviečiančiu“ tame pasaulyje.
Taip pat visomis to pasaulio dvasinių aspektų d – c – ch – m „negyvas“(domem), „augalinis“(comeach), „gyvulinis“(chai) ir „kalbantis“(medaber) dalimis.
Tačiau svarbiausias akcentas knygoje Zohar krenta ant aspekto „kalbantis“ (medaber), tame pasaulyje.


Panagrinėkime pagal pavyzdį iš mūsų pasaulio.
Keturios kiekvieno dvasinio, ir netgi mūsų pasaulio realybės rūšys d – c – ch – m, tai tik keturi „noro gauti“ lygiai.
Taip pat kiekviename lygyje yra „nuosavas“ d – c – ch – m komplektas.
Todėl žmogus, netgi mūsų pasaulyje, turi „maitintis“ ir „augti“ naudodamas šiuos keturis lygius.


Kalbėdami apie žmogaus „dvasinį“ maistą, čia randame keturis aspektus:

1. Žmogus nori gauti tiek, kiek yra būtina jo normaliam egzistavimui.

2. Žmogus jau nori gauti daugiau, negu reikia būtinam egziztavimui, t.y. jis siekia papildomų malonumų, tačiau apsiriboja tik „gyvuliškomis aistromis”.

3. Žmogus jau nori „žmogiškų” troškimų, kaip valdžia ir garbė.

4. Žmogus nori gauti mokslines žinas ir intelektualinį malonumą.


Visi šie norai ateina pas žmogų iš keturių „noro gauti” lygių jame:

1. Kai žmogus nori gauti tik tai, kas yra būtina jo normaliam egzistavimui, tada tai yra „negyvas“ (domem) „noro gauti” aspektas.

2. Kai žmogus nori gauti „gyvuliškus”malonumus, tada yra žmogų atsiranda „augalinis“ (comeach) „noro gauti” aspektas, nes žmogus nori tik „padidinti” ir „pamaloninti” savo kūną.

3. Kai žmogus nori „žmogiškų” aistrų, tada pas jį yra „gyvulinis“ (chai) „noro gauti” aspektas.

4. Ir kai žmogus jau nori inteletualinio malonumo, ar žinių, tada jau jį atsiranda „kalbantis“ (medaber) „noro gauti” aspektas.