• Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

12.

Dabar išsiaiškinkime „noro gauti“, įdiegto sielose dar sukūrimo mintyje, ištaisymą.
Ir tam tikslui Kūrėjas paruošė dvi sistemas, kaip pasakyta aukščiau:
„Tai prieš tai padarė Kūrėjas“.
Iš tikro sielos, praeidamos šias sistemas, pasidalina į du aspektus: „sielą“ ir „kūną“,
aprengdamos viena kitą.

Ir tada Toros bei priedermių pagalba apverčia „noro gauti“ formą į „norą sąlygoti“.
Būtent tada sielos gali gauti visą tą gerumą, kuris yra kūrimo mintyje.
Ir kartu su tuo sielos nusipelno dar ir stipraus „susiliejimo“ su Kūrėju,
nes dėka darbo Toroje ir priedermėse jos nusipelnė „formų sutapimo“ su Kūrėju.
Tai ir skaitosi „Galutinis ištaisymas“.

Tada aišku, kad jau nėra jokio būtinumo sitrai achrai ir „nešvarumo“ sistemai,
todėl jos bus „pašalintos“ iš pasaulio, kaip parašyta:
„Bus praryta mirtis amžiams“.
Tai ir yra visos žmonijos darbas bendrai Toroje ir priedermėse, duotas per 6000 pasaulio egzistavimo metų, ir kiekvieno žmogaus atskirai, per 70 jo gyvenimo metų.
Iš tikro visas šis darbas kaip bendrai taip ir atskirai, skirtas tik atvesti sielas prie galutinio „formų sutapimo“ su Kūrėju.

Dabar gerai išaiškėja klipot ir nešvarumo sistemos būtinumas pasaulio egzistavimui,
ir taip pat jų „atsiradimas“ bei „išėjimas“ iš Kūrėjo „šventumo“.
Iš tikro visa tai yra tam, kad sukurti „kūnus“ (egoistinius norus),
kuriuos paskui būtų galima ištaisyti Toros ir priedermių pagalba.

Ir jei „kūnuose“ nebūtų sugadinto „noro gauti“,
paimto iš klipot ir „nešvarumo“ sistemos,
mums niekada nebūtų galima ištaisyti šį norą.
Juk žmogus negali ištaisyti to, ko jame nėra.