Iš karto po to, kai ėmėsi vadovauti mokinių grupei, ravas Baruchas išvyko į užsienį.
Tai lėmė aršūs ginčai, kilę dėl knygos Zohar leidimo teisių.
Mūsų mokytojas ravas Baruchas nenorėjo
dalyvauti visame šitame „purve“, ir atsitraukti nuo to, kas gyvenime
svarbiausia – nuo darbo Kūrėjui ir nuo tiesos kelio.
Todėl praleido užsienyje 3 metus.
Jis išvyko vienas, o jo žmona su vaikais pasiliko Jafoje, ten kur jie ir gyveno.
Tuo tarpu ravo Barucho žentas rabi Icchakas
Agasi sprendė teisinius ginčus su visais tais, kurie tvirtino turintys
teisę į komentarą „aSulam“.
Pasibaigus šiam „juodam laikotarpiui“ ir rabi
Icchakui Agasi laimėjus bylą teisme bei gavus knygos Zohar leidimo
teises, ravas Baruchas grįžo iš savo „tremties“.
Jis perdavė savo išimtines teises į knygą Zohar ir į kitus savo tėvo raštus ravui Mordechajui Klar, nes nenorėjo naudotis nei vienu šių šventų pinigų centu.
Tuo metu, kai gyveno užsienyje, ravas Baruchas susitiko su daug kitų ravų ir mokytojų. Vienas jų – Liubavičių rebe.
Jų pokalbis truko keletą valandų.
Vėliau jis papasakojo pagrindinius šio pokalbio aspektus:
viena tema – chochma ir bina, kurios Acilute
yra dešinės ir kairės aspektai. Chochma – dešinėje, o bina, kuri bendrai
yra chasadim šviesa – kairėje.
Tačiau kaip gali taip būti, juk paprastai chasadim turi būti dešinėje, o chochma – kairėje!?
Kita jų pašnekesio tema buvo dažnai chabado knygose minima knyga „Emek aMelech“.
Trečia tema – kaip turi atrodyti Kūrėjo darbininko atvaizdas ir kas jį charakterizuoja.
Taip pat ravas Baruchas Šalomas bendravo su rabi Joel Tetlbaumu (rabiJoališ iš Satmar), apie kurį ravas Baruchas daug kartų sakė, jog tai – ypatingas „Kūrėjo darbininkas“.
Ravas Baruchas davė daug pamokų Geitshede ir kitose Anglijos vietose.
Iš šio laikotarpio liko daug laiškų, kuriuos parašė savo mokiniams – laiškų, persmelktų susiliejimo su Kūrėju ilgesio, kupinų mokymo, kaip eiti darbo Kūrėjui keliu.