• Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

9.

Matome, kad dvasingume „formų skirtumas“ veikia, kaip „atskiriantis kirvis“ materialume.
Ir nuotolis tarp dvasinių objektų priklauso nuo „formų skirtumo“ dydžio.
Kaip jau sakėme, kad sielose buvo įdiegtas noras gauti malonumą,
ir šios „formos“ visai nėra pas Kūrėją, nes ח''ו (neduok dieve) iš Jis galėtų gauti?

Todėl šis „formų skirtumas“, kurį įgavo sielos, atskiria jas nuo Kūrėjo,
kaip pavyzdyje su kirviu, atskeliančiu „akmenį“ nuo „kalno uolos“.
Iš tikro šiuo „formų skirtumu“ sielos „išėjo“ iš Kūrėjo esybės ir atsiskyrė nuo Jo,
kad taptų kūriniais.

Tačiau viskas, ką sielos gauna iš Kūrėjo, viskas išeina iš Kūrėjo esmės „egzistencija iš egzistencijos“ (ješ mi ješ).
Todėl šviesa, kurią sielos gauna iš Kūrėjo į savo „indą“,
t.y. į „norą gauti“, visai nesiskiria nuo Kūrėjo esmės.

Tai reiškia, kad sielos šią šviesą gauna tiesiai iš Kūrėjo esmės – „egzistencija iš egzistencijos“ (ješ mi ješ).
Todėl visas skirtumas tarp Kūrėjo esmės ir sielų tik tai,
kad sielos yra tik „dalis“ iš Kūrėjo esmės.
Ir tas šviesos „dydis“, kurį gavo sielos į savo „indą“,
t.y. „norą gauti“, jau yra atskirtas nuo Kūrėjo.
Tai reiškia, kad ši šviesos „dalis“ jau turi „bendrą formą“ su „noru gauti“ (racon lekabel),
ir yra žinoma, kad „formų skirtumas“ daro šviesą – „dalimi“.

Iš tikro „formų skirtumo“ dėka šviesa „išėjo“ iš aspekto „visas“ ir tapo „dalimi“.
Todėl visas skirtumas tarp Kūrėjo esybės ir sielų, tik tas,
kad sielos („atskeltas akmuo“) yra tik „dalis“, o Kūrėjas („Kalno uola“) yra „viskas“.
Ir įsižiūrėk labai įdėmiai, nes nebegalima giliau leistis į šitą išaukštintą „vietą“.