• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר יח  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   18.

Ir kaip išaiškinome bendrai visų dvasinių A – B – J – A pasaulių suvokimo lygius,
lygiai taip yra ir atskirai kiekviename pasaulyje,
t.y. nuo Acilut pasaulio „viršaus“ iki Asija pasaulio „apačios“.
Todėl sfira chochma skaitosi kaip „forma“, o sfirot bina, tiferet ir malchut skaitosi,
kaip „materija“, apsirengusi „formoje“.
Tai ir yra „pirmas“ bei „antras“ lygis, kuriuos ir nagrinėja knyga Zohar.

Tačiau sfiros chochma, kai ji yra atskirai nuo sfirot bina, tiferet ir malchut,
t.y. „forma“, atskirai nuo „materijos“, knyga Zohar nenagrinėja visai.
Ir tuo labiau esmės, t.y. Ein Sofo Palaiminto.

Iš tikro knygoje Zohar yra nagrinėjamos sfirot bina, tiferet ir malchut visa apimtimi,
net kai jos randasi Acilut pasaulyje.
Tačiau apie sfirot keter ir chochma, net kai jos randasi pasaulyje Asija,
knyga Zohar nekalba išvis.
Ir šios sfirot Zohare yra nagrinėjamos tik tuo dydžiu,
kiek jos „aprengia“ biną, tiferet ir malchut.

Iš tikro gerai išaiškinome du apribojimus:
1. Zohar išminčiai nagrinėja „materiją“,
ir „formą, apsirengusią materija“.
2. Knyga Zohar nagrinėja pasaulius Brija, Jecira ir Asija,
bei Acilut pasaulio švytėjimą šiuose pasauliuose.