• דוקא בזמן שאדם אינו מרגיש שיש לו דרישה ומשיכה לרוחניות, שאז הוא נמצה במצב של ההסתרה הגדולה ביותר, אזי האדם צריך לקבל על עצמו עול מלכות שמים. רב ברוך אשלג על ענין קידוש לבנה. Kai žmogus visai nejaučia poreikio dvasingumui, tada jis randasi didžiausioje Kūrėjo paslėpimo būsenoje, būtent tada žmogus turi priimti sau „Dangaus karalystės jungą“. (Ravas Baruchas Ašlagas apie mėnesio pašventinimą).

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

8.

Ir dabar atėjome prie Trečio tyrinėjimo, kurį mums pateikė kabalistai, supratimo.
Stebėjomės, kaip galima pasakyti pasakyti apie sielas,
kad jos yra „Kūrėjo dalis iš viršaus“.
Ir sulygino tai su akmeniu, atskeltu nuo „kalno uolos“,
kad nėra skirtumo tarp jų, t.y. siela (akmuo) yra „dalis“,
o Kūrėjas (kalno uola) yra „viskas“.

Taip pat sakėme, jei „akmuo“ yra atskeltas nuo „kalno uolos“,
tai reikėjo padaryti su kažkokiu specialiu „kirviu“ (įrankiu).
Tačiau, kaip galima taip sakyti apie Kūrėjo esmę?
Iš tikro, kieno pagalba sielos buvo „atskirtos“ nuo Kūrėjo, ir „išėjo“ iš Jo esmės,
taip kad taptų kūriniais?

Tačiau iš to kas pasakyta yra aišku, kad kaip kirvis atskelia ir atskiria materialume, taip „formų skirtumas“ atskiria dvasingume, ir padalina į dvi dalis.
Pavyzdžiui, kai du žmonės myli vienas kitą, sakoma,
kad jie yra „susijungę“ vienas su kitu į vieną kūną.

Ir atvirkščiai, jei jie nekenčia vienas kito, sakoma,
kad jie yra nutolę vienas nuo kito, kaip nutolę rytai nuo vakarų.
Ir čia nekalbama apie materialų atstumą,
bet turima mintyje „formų sutapimą“ tarp jų.
Iš tikro, jei vienas myli tai, ką myli kitas ir nekenčia to ko nekenčia kitas, skaitosi, kad žmonės myli vienas kitą, ir yra „susijungę“ vienas su kitu.

Tačiau, jei tarp jų yra koks tai „formų skirtumas“,
t.y. jei vienas myli kokį tai dalyką,
nežiūrint į tai, kad draugas to nekenčia,
būtent tuo „formų skirtumo“ dydžiu jie nekenčia vienas kito,
ir yra nutolę vienas nuo kito.

Ir jei du žmonės turi visiškai priešingus požiūrius – „formas“,
t.y. tai ką myli vienas, viskas yra kito nekenčiama,
ir tai ką vienas nekenčia, viskas yra kito mylima,
tada šie žmonės yra nutolę vienas nuo kito,
kaip nutolę „rytai nuo vakarų“ – nuo vieno galo iki kito.