„Lašon hara“ (blogos kalbos) yra labai neigiamas dalykas tarp žmogaus ir žmogaus,
tačiau svarbiausias aspektas „lašon hara“ liečia santykį tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Tačiau kodėl „lašon hara“ yra žymiai blogesnis dalykas už kitus?
Tai išplaukia iš gyvatės nuodėmės, kuri kalbėjo „lašon hara“ ant Kūrėjo.
Iš tikro gyvatė pasakė, kad nereikia klausyti,
ką įsakė Kūrėjas – nevalgyti nuo Pažinimo medžio.
Gyvatė tvirtino, kad „Pažinimo medis” neturi būti „paslėptas” nuo apatinių.
Tai ir buvo gyvatės „lašon hara”.
Tai reiškia, kad gyvatė nesutiko su tuo,
kad Kūrėjo valdymas turi būti paslėptas nuo kūrinių.
Tačiau iš tikro šis paslėpimas yra tik todėl,
kad kūriniai galėtų gauti gerumą ir malonumą be gėdos.
Todėl „gavimas“ (šventume) yra galimas tik tada,
kai kūriniai prideda intenciją Dangaus vardu.
Tuo būdu gyvatė kalbėjo „lašon hara” apie visą Kūrėjo sukurtą metodą,
kaip kūriniai gali gauti gerumą ir malonumą.
Iš tikro tam ištaisymui mums yra duota Tora ir priedermės.
Toros ir priedermių dėka žmogus gali išeiti iš meilės sau,
ir prieiti prie meilės Kūrėjui, iki „susiliejimo” su Juo.
Tačiau, pagal gyvatės „lašon hara” valdymas turi būti atviras.
Net ir tai, ką pasakė Kūrėjas:
„Nuo Pažinimo gėrio ir blogio medžio nevalgyk“ (Berešit 2 – 17),
net ir to gyvatė siūlė neklausyti.
Iš tikro gyvatė sakė, kad Kūrėjas padarė „paslėptą” valdymą ne žmogaus naudai,
o dėl kitų tikslų.
Tai yra gyvatė sakė, kad ištaisymas,
kurį mes turime atlikti Toros ir priedermių pagalba,
nėra tik žmogaus naudai.
Todėl „lašon hara” draudimas yra labai griežtas dalykas,
tai ir yra bendrai visos Toros esmė.
Tai reiškia, kad visi Toros ir priedermių rekomenduojami ištaisymai yra pasmerkti žlugti dėl „lašon hara”.
Ir visas „lašon hara” draudimo griežtumas yra santykyje,
kaip tarp Kūrėjo ir žmogaus, taip ir tarp žmogaus ir žmogaus.
Kaip pasakė rabi Akiva:
„Priedermė „mylėk savo artimą, kaip save patį“, yra pagrindinė Toros taisyklė”.