• דוקא בזמן שאדם אינו מרגיש שיש לו דרישה ומשיכה לרוחניות, שאז הוא נמצה במצב של ההסתרה הגדולה ביותר, אזי האדם צריך לקבל על עצמו עול מלכות שמים. רב ברוך אשלג על ענין קידוש לבנה. Kai žmogus visai nejaučia poreikio dvasingumui, tada jis randasi didžiausioje Kūrėjo paslėpimo būsenoje, būtent tada žmogus turi priimti sau „Dangaus karalystės jungą“. (Ravas Baruchas Ašlagas apie mėnesio pašventinimą).

שלבי הסולם מאמרים שונות גילוי טפח וכיסוי טפחיים  

Šlavei haSulam „Atverti sprindį ir užverti du“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

2.

Matome, kad jei nėra žmogui duota iš viršaus,
jis vis tiek galiausiai jis paliks šventumą.
Tačiau, jei žmogus jaučia tikrą poreikį,
t. y. jei yra viršuje nuspręsta jį pakelti į dvasingumą,
jis duos bet kokias pastangas, kad pasiektų tą „sprindį“.

Iš tikro Kūrėjas visada padeda tokiam žmogui, reikia tik „sužadinimo iš apačios“.
Šis aspektas galioja ir dvasinio darbo pradžioje,
todėl jei žmonėms yra duota „dovana iš dangaus“,
jiems yra atveriama iš viršaus truputis švytėjimo,
ir jie pradeda įeiti į dvasinį darbą su dideliu užsidegimu.

Tai reiškia, kad žmogus gauna iš viršaus tikrą švytėjimą,
ir mato akivaizdžiai,
kad svarbiausia šiame pasaulyje yra dvasingumas,
o ne materialumas.

Ir tada žmogus jaučia užtikrintumą ir garantiją iš viršaus,
kad jau greit jis įeis į „Karaliaus rūmus“,
ir nusipelnys susiliejimo su Kūrėju,
bei pajus Toros skonius ir supras Toros paslaptis.
Visą tai žmogus jaučia todėl, kad jam „atvėrė sprindį“ iš viršaus.

Tačiau paskui, kai praeina truputis laiko,
viršuje mato, kad žmogus jau pradėjo įeiti į dvasinį darbą,
todėl duoda žmogui galimybę pasiekti viską savo jėgomis.

Tada duodama jam pajusti,
kas yra nutolimas nuo Kūrėjo,
t. y. pas žmogų turi ateiti supratimas,
ką reiškia „šviesos privalumas tamsai“.
Ir tada jis ateina į būseną: „užveriami du sprindžiai“.