• דוקא בזמן שאדם אינו מרגיש שיש לו דרישה ומשיכה לרוחניות, שאז הוא נמצה במצב של ההסתרה הגדולה ביותר, אזי האדם צריך לקבל על עצמו עול מלכות שמים. רב ברוך אשלג על ענין קידוש לבנה. Kai žmogus visai nejaučia poreikio dvasingumui, tada jis randasi didžiausioje Kūrėjo paslėpimo būsenoje, būtent tada žmogus turi priimti sau „Dangaus karalystės jungą“. (Ravas Baruchas Ašlagas apie mėnesio pašventinimą).

שלבי הסולם כי תבוא בכל יום יהיו בעינך כחדשים  

Šlavei haSulam „Kiekviena diena tegul būna tau kaip nauja“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

Dvasinio pakilimo metu žmogus privalo sutvarkyti savo priedermių atlikimą ir veiksmu ir intencija.
Iš tikro, kai žmogus jaučia, kad svarbiausia – intencija,
jis turi suvokti, kad ir veiksmas yra labai svarbus dalykas.
Taip yra todėl, kad žmogus vykdo Karaliaus įsakymus.
Ir iš tikro mes neturime tikro supratimo,
kokie svarbūs Karaliui mūsų veiksmai.

Kaip pasakė Baal Sulamas – kiek mes galime įvertinti svarbumą „lišma“,
dar svarbiau Kūrėjui mūsų darbas „lo lišma“.
Ir šito dalyko svarbumo mes negalime suvokti.
Todėl pakilimo metu žmogus turi prisiminti ir nežiūrėti aplaidžiai į veiksmo priedermes,
kurias jis atlieka.

Taip pat kartu su tuo, žmogus turi stengtis,
kad visi jo veiksmai būtų Dangaus vardu...
Pagal tai, kas parašyta Ari „Šaar aKavanot“ paaiškinimas:
„Kiekviena diena tegul būna tau kaip nauja“,
nes taip yra iš tikrųjų.

Iš tikro kiekvieną dieną žmogus ištaiso vis naujus aspektus,
naujas „šventumo kibirkštis“, kurios nukrito per indų sudužimą...
Išeina, žmogus kiekvieną dieną gauna vis naujus aspektus Toros.
Ir neužtenka, kad vieną kartą gavo ant Sinajaus.

Tai reiškia, kad žmogus privalo ištaisyti vis naujas Toros puses.
Todėl lygtais „šiandien jam įsakyta“ vykdyti Torą.
Tai panašu, kad žmogus turi valgyti kiekvieną dieną,
neužtenka pavalgyti kartą metuose.

Pagal šventą Ari, kiekvieno valgymo metu yra „išanalizuojamos“ vis naujos šventumo kibirkštys, nukritusios indų sudužimo metu, nors žmogus to visai nejaučia.
Ir šis darbas pradžioje yra duotas tik Izraeliui (ישר אל – jašar El, einantiems į Kūrėją).
Tačiau galiausiai visi žmonės turi ateiti prie šios pakopos suvokimo, kaip parašyta:
„Ir pažins Mane (Kūrėją) visi nuo didelio iki mažo“.