• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שלבי הסולם מועדים אם בלעו את המרור לא יצא 

Šlavei haSulam „Karčiosios žolės“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

1.

Žmogus, norintis įeiti į dvasingumą, paprastai galvoja,
jog yra lengva suteikti tokią intenciją,
kad priedermė būtų atliekama „Dangaus vardu“.
Juk tai tik paprasčiausiai intencija, mintis!
Iš tikro veiksmo priedermės metu reikia tik sutelkti mintis,
kad jos būtų Dangaus vardu.

Paprastai žmogus galvoja, kad sunku yra vykdyti tik patį veiksmą,
o intencija lengvas ir paprastas dalykas.
Tai juk priklauso tik nuo noro,
todėl reikia tik panorėti ir nebus jokių problemų.

Tačiau, kai tik žmogus pradeda bandyti,
kad visi jo veiksmai būtų „Dangaus vardu“,
jis pamato tiesą, kad tai įvykdyti pačiam neįmanoma iš vis.
Iš tikro, norintiems vykdyti priedermes Dangaus vardu,

Tora turi ypatingą savybę – „sgula“ (סגולה).
Tai reiškia, kad žmogui yra parodoma tiesa,
kaip jis yra toli nuo šios intencijos.
Ir visa tai atsiskleidžia tik, norintiems ateiti prie tiesos,
t.y. teisingos „sąlygojimo“ intencijos.

Apie tai parašyta knygoje Zohar:
„Tada parodoma žmogaus nuodėmė.
Klausia.
Kas parodo žmogui jo nuodėmę.
Ir atsako.
Kūrėjas pats parodo žmogui jo tikrą padėtį, t,y. kaip žmogus toli nuo tiesos“.

Ir dar, žmogus pradeda jausti šios intencijos svarbumą ir tikrą vertę.
Iš tikro tik tada žmogus pradeda matyti,
kad tai ir yra tikras atpildas už jo dvasines pastangas,
bei pačiam neįmanoma jo pasiekti visai.
Ir tik pats Kūrėjas gali suteikti žmogui šią dovaną.

Ir aišku neįmanoma pamatyti šios intencijos svarbumo,
tol kol žmogus pats nepabando jos pasiekti.
Tačiau, jei Kūrėjas vis tik padeda žmogui,
tada aiškiai matoma šio dalyko vertė, didumas, bei svarbumas.
Tai reiškia žmogus suvokia, kad tai ir yra tikras gyvenimas,
t.y. gyvenimas „susiliejime“ su Kūrėju.
Gyvenimas pilnas tikro gerumo, tikro malonumo ir prasmės, tai ir yra kūrimo tikslas – „padaryti gera kūriniams“.