• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מוא לספר הזהזר  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  13.

Iš tikro pirmame lygyje – „materijoje“, t.y. mums atsiveriančiame kiekvienos esmės veikime, mes turime absoliutų suvokimą.
Tai yra todėl, kad esmės veikimas (funkcionavimas) ir jos veiksmai mums pilnai apibūdina pačią esmę, glūdinčią materijoje.
Todėl mes visai „nekenčiame“ dėl pačios esmės nesuvokimo, nes šio suvokimo mums visai netrūksta.
Kaip mums visai „netrūksta“ šešto piršto rankoje.
Tai reiškia, kad materijos, t.y. „esmės“ veikimo ir funkcionavimo, suvokimas yra visiškai pakankamas visoms mūsų reikmėms ir mūsų intelektui.
Taip pat to pakanka mūsų pačių „esmės“ ir realybės, esančios už mūsų, suvokimui.

                                                                         14.

Antrą lygį – formą, apsirengusią materija, mes taip pat suvokiame pilnai.
Tai reiškia, kad mes šį lygį suvokiame iš konkretaus mūsų patyrimo, kurį mes matome kiekvienos „esmės“, glūdinčios materijoje, elgsenoje.
Ir iš šio aspekto pas mus ateina pats aukščiausias intelektualinis supratimas, kuriuo mes užtikrintai galime remtis.