• Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מוא לספר הזהזר  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  13.

Iš tikro pirmame lygyje – „materijoje“, t.y. mums atsiveriančiame kiekvienos esmės veikime, mes turime absoliutų suvokimą.
Tai yra todėl, kad esmės veikimas (funkcionavimas) ir jos veiksmai mums pilnai apibūdina pačią esmę, glūdinčią materijoje.
Todėl mes visai „nekenčiame“ dėl pačios esmės nesuvokimo, nes šio suvokimo mums visai netrūksta.
Kaip mums visai „netrūksta“ šešto piršto rankoje.
Tai reiškia, kad materijos, t.y. „esmės“ veikimo ir funkcionavimo, suvokimas yra visiškai pakankamas visoms mūsų reikmėms ir mūsų intelektui.
Taip pat to pakanka mūsų pačių „esmės“ ir realybės, esančios už mūsų, suvokimui.

                                                                         14.

Antrą lygį – formą, apsirengusią materija, mes taip pat suvokiame pilnai.
Tai reiškia, kad mes šį lygį suvokiame iš konkretaus mūsų patyrimo, kurį mes matome kiekvienos „esmės“, glūdinčios materijoje, elgsenoje.
Ir iš šio aspekto pas mus ateina pats aukščiausias intelektualinis supratimas, kuriuo mes užtikrintai galime remtis.