• הוּא (רבי טרפון) הָיָה אוֹמֵר: לֹא עָלֶיךָ הַמְּלָאכָה לִגְמוֹר, וְלֹא אַתָּה בֶן חוֹרִין לִבָּטֵל מִמֶּנָּה. אִם לָמַדְתָּ תוֹרָה הַרְבֵּה, נוֹתְנִים לָךְ שָׂכָר הַרְבֵּה. וְנֶאֱמָן הוּא בַּעַל מְלַאכְתְּךָ שֶׁיְּשַׁלֶּם לָךְ שְׂכַר פְּעֻלָּתָךְ. וְדַע, מַתַּן שְׂכָרָן שֶׁל צַדִּיקִים לֶעָתִיד לָבוֹא. אבות ב – טז Jis (rabis Tarfonas) sakydavo: Ne tau pabaigti darbą, tačiau tu negali jo (darbo) atsisakyti. Jeigu daug mokeisi Toros, tau bus duotas didelis užmokestis, ir ištikimas Darbdavys užmokės tau visą darbo užmokestį, tačiau žinok, kad teisuolių užmoketis „Ateityje, kuri ateis“. (Avot 2 – 16)

מוא לספר הזהזר  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  13.

Iš tikro pirmame lygyje – „materijoje“, t.y. mums atsiveriančiame kiekvienos esmės veikime, mes turime absoliutų suvokimą.
Tai yra todėl, kad esmės veikimas (funkcionavimas) ir jos veiksmai mums pilnai apibūdina pačią esmę, glūdinčią materijoje.
Todėl mes visai „nekenčiame“ dėl pačios esmės nesuvokimo, nes šio suvokimo mums visai netrūksta.
Kaip mums visai „netrūksta“ šešto piršto rankoje.
Tai reiškia, kad materijos, t.y. „esmės“ veikimo ir funkcionavimo, suvokimas yra visiškai pakankamas visoms mūsų reikmėms ir mūsų intelektui.
Taip pat to pakanka mūsų pačių „esmės“ ir realybės, esančios už mūsų, suvokimui.

                                                                         14.

Antrą lygį – formą, apsirengusią materija, mes taip pat suvokiame pilnai.
Tai reiškia, kad mes šį lygį suvokiame iš konkretaus mūsų patyrimo, kurį mes matome kiekvienos „esmės“, glūdinčios materijoje, elgsenoje.
Ir iš šio aspekto pas mus ateina pats aukščiausias intelektualinis supratimas, kuriuo mes užtikrintai galime remtis.