12.
Ir žinok, kad ketvirto lygio, t.y. žmogaus esmės, kokia ji pati iš savęs be materijos, negalime mes suvokti išvis.
Tai reiškia, kad penki mūsų jutiminiai organai ir mūsų vaizduotė gali mums pateikti tik esmės veikimą, bet ne pačią esmę.
Kaip, pvz. mūsų regos organai pateikia tik mūsų matomos esmės poveikį mums.
Taigi, matydami spalvą, mes „matome“ tik mūsų regos organo reakciją į atspindėtą nuo spalvos šviesą, bet ne pačią spalvą, jos esmę.
Taip pat ir klausos organas pagauna tik kažkokios esmės atmosferos virpesius.
Tai reiškia, kad atmosfera, paveikta kažkokios jėgos, „smūgiuoja“ į mūsų ausų būgnelius, o mes „girdime“ tik mūsų ausų reakciją, t.y. kažkokios esmės poveikį mumyse.
Lygiai taip pat veikia ir mūsų uoslė.
Ir kai iš kažkokio dalyko atsklidęs oras, veikia mūsų uoslės receptorius,
mes jaučiame šį receptorių poveikį, t.y. „užuodžiame“ ne pačią esmę, o tik „poveikį“.
Taip ir skonis, tai tik mūsų skonio receptorių reakcija į kažkokią tai esmę.
Todėl visi keturi mūsų pojūčiai pateikia mums tik mūsų organų reakciją į kažkokios esmės poveikį mums, bet ne pačią esmę.
Ir netgi lytėjimo organas, kuris yra mumyse pats „tikroviškiausias“ ir „realiausias“,
atskiriantis karštą daiktą nuo šalto, ir minkštą nuo kieto.
Tačiau ir tai yra tik mūsų kūno reakcija į kokios tai esmės poveikį, bet ne pati esmė.
Tai reiškia, kad „karštą“ kūną galima „atšaldyti“, o „šaltą“ – „sušildyti“.
Taip pat ir „kietą“ galima padaryti „skystu“, o „skystą“ – „dujinės būsenos“,
t.y. visiškai „dingstantį“ iš penkių mūsų jutiminių organų.
Iš tikro pati „esmė“ kūne pasilieka, nes galima dujinę būseną atgal paversti į skystį,
o skystį – į kietą būseną.
Todėl aiškiai matome, kad penki mūsų jutiminiai organai visai negali atskleisti esmės,
o tik esmės reakcijas ir poveikius.
Ir žinok, kad viskas kas neateina į mūsų pojūčius, visai negali ateiti į mūsų vaizduotę.
Taip pat viskas, kas neateina į mūsų vaizduotę, negali ateiti ir į mūsų mintis,
ir nėra jokio būdo, kaip tai būtų galima suvokti.
Todėl išeina, kad mes visai negalime suvokti esmės.
Ir ne tik, netgi savo esmės mes negalime suvokti.
Tai reiškia, kad aš „jaučiu“ ir „žinau“, kad aš užimu kokią tai vietą pasaulyje,
kad aš esu „kietas“, kad aš esu „šiltas“, kad aš galiu mąstyti ir pan.
Kitaip sakant, aš suvokiu tik savo „esmės“ poveikius ir veiksmus.
Tačiau, jei paklausti, kokia yra mano „esmė“, iš visų veiksmų, kurie atsiveria manyje?
Aš visai nežinočiau ir neturėčiau ką atsakyti.
Iš tikro Kūrėjo valdymas neduoda mums „esmės“ suvokimo, t.y. mes suvokiame tik veiksmus ir „vaizduotės padarinius“, kurie išeina iš kokios tai „esmės“.