• „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר י, יא  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                     10.

Tačiau pavyzdys nepilnai atitinka dalyką, kurį nori parodyti.
Tai reiškia, kad bet kokioje mūsų pasaulio išminties knygoje, kaip ir baltame popieriuje bei raidėse nėra gyvybės dvasios.
Ir „lapo“ bei „raidžių“ atveriama esmė nėra pačiose raidėse, bet jų „išorėje“, t.y. besigilinančio prote.
Tačiau keturi dvasiniai pasauliai A – B – J – A patys yra „Dangaus knyga“.
Ir visas intelektas (mochin), esantis dvasinėje ir materialioje realybėje, yra pačiose „raidėse“ ir „išeina“ iš jų.
Todėl suprask, kad balta spalva „Dangaus knygoje“, kuri yra knygos „nešėjas“ pati yra „intelektas“, o trys rašalo rūšys tik paaiškina šį intelektą.

                                                            11.

Taip pat reikia suprasti keturis aukščiau pateiktus realybės suvokimo lygius:
1. materija;
2. forma, apsirengusi materija;
3. abstrakti forma;
4. esmė.

Pirmiausiai apibūdinkime juos mūsų pasaulio sąvokomis.
Pvz., kai sakome „didvyris“, „tikras, tiesus žmogus“, „melagis“ ir pan., mes iškart nurodome:
1. Materiją, t.y. žmogaus kūną;
2. Formą, apsirengusią materija, t.y. didvyriškumą, tiesumą arba melagingumą;
3. Abstrakčią formą, t.y. tą savybę, kurią galima „išvilkti“ iš žmogaus kūno: didvyriškumą, tiesumą ir melagingumą , ir suvokti šias tris formas, pačias iš savęs, kai jos nėra „apvilktos“ jokiu žmogaus kūnu.
Tai reiškia, kad galima suvokti didvyriškumo, tiesumo ar melagingumo savybes ir išskirti juose dorybę ar neigiamą aspektą, kai jos yra „apsirengusios“ materija.
4. Žmogaus esmę.