• דוקא בזמן שאדם אינו מרגיש שיש לו דרישה ומשיכה לרוחניות, שאז הוא נמצה במצב של ההסתרה הגדולה ביותר, אזי האדם צריך לקבל על עצמו עול מלכות שמים. רב ברוך אשלג על ענין קידוש לבנה. Kai žmogus visai nejaučia poreikio dvasingumui, tada jis randasi didžiausioje Kūrėjo paslėpimo būsenoje, būtent tada žmogus turi priimti sau „Dangaus karalystės jungą“. (Ravas Baruchas Ašlagas apie mėnesio pašventinimą).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Izraelio valstybės įkūrimas    הקמת מדינת ישראל

Jaudulys   התרגשות

1948 metų ijaro mėnesio penktą dieną (gegužės 14 d.) buvo paskelbta apie Izraelio valstybės įkūrimą.

Kai apie tai buvo pranešta Baal aSulamui, jo  veide buvo toks susijaudinimas, kokio,  pasak rabi Barucho, niekada iki tol neteko matyti, nes Baal aSulamas niekada neparodydavo to, kas dedasi jo viduje.

Tačiau, kai jam pranešė apie Deklaraciją, Baal aSulamas su didžiuliu susijaudinimu pasakė:

„Iš tikrųjų, šiek tiek pajutau „jom-tov“ dienos jausmą („jom-tov“ – ypatingos švenčių dienos)“. 

Ravas Menachem Edelšteinas pasakojo, jog mūsų mokytojas tada pasakė, kad tai – „Išsivadavimo pradžia“.

Ir dar pridūrė, jog Valstybės įkūrimas daugiau niekada nebus anuliuotas iki Išgelbėtojo (Mašijacho) atėjimo“.

Baal aSulamas sakė, jog jei ne Valstybės įkūrimas, daugelis judėjų būtų asimiliavęsi Diasporoje ir judėjų tauta būtų praradusi daugiau savo sūnų, nei tai pavyko padaryti Hitleriui.

Tačiau dabar daugelis ryžosi bet kokia kaina išsaugoti savo judėjišką identitetą ir nelikti išsklaidyti po pasaulį.

Iš tikrųjų, yra žinoma, jog kai dar Pirmo Pasaulinio karo metu Lenkijos žmonės Varšuvos gatvėse ėmė negailestingai rauti barzdas judėjams, jau tada Baal aSulamas pasakė, kad tai ženklas iš Kūrėjo, jog judėjai turi susikrauti daiktus ir vykti į Šventą žemę, į Izraelį.  

Tačiau reikia aiškiai pasakyti: didžiulis mūsų mokytojo džiaugsmas buvo ne dėl išorinio Nepriklausomybės paskelbimo veiksmo ir ne dėl išorinio Izraelio teritorijos suvereniteto atstatymo, tačiau todėl, kad tai buvo sužadinimas ir ženklas iš Kūrėjo apie artėjantį Išsivadavimą ir apie Kūrėjo Išgelbėjimo pagreitinimą tautos tarpe.

Ir dėl to reikia stengtis ištaisyti save ir įsteigti valdžią, kuri remtųsi Toros ir priedermių pagrindu, tai yra tikėjimu ir meile artimui.

Ir tai galima suprasti iš Baal aSulamo žodžių, kuriuos parašė Įvade į knygą Veidas šviečia ir veidas paaiškina, 4-to punkto pabaigoje:

„Tačiau reikia gerai suprasti, kad Išsigelbėjimas ir mūsų laukiamas Mašijacho atėjimas, reiškia visišką, tobulą ir galutinį „Kūrėjo valdymo“ suvokimą.

Kaip parašyta: „Jau nebemokys vienas kito, kaip pažinti Kūrėją, nes visi pažins Mane (Kūrėją) nuo mažo iki didelio“ (Jeremija 31 – 33).

Tai reiškia, kad su pažinimo tobulumu taps tobuli ir kūnai, kaip parašyta: „Sulaukęs šimto metų mirs jaunuoliu“ (Ješaja 65 – 20).

Ir kai Izraelio sūnūs taps tobuli savo suvokime, tada išsilies „išminties ir proto šaltiniai“ už Izraelio ribų, ir „pagirdys“ viso pasaulio tautas.

Kaip apie tai rašo pranašas: „Ir prisipildys žemė Kūrėjo suvokimo“ (Ješaja 11 – 9), ir dar: „Ir susirinks pas Kūrėją, ir prie Jo gerumo“.

Tai reiškia, kad šis „pažinimo padidėjimas“ – tai „Mašijacho karalystės“ išplitimas visose tautose. Ir tai yra priešingai daugelio „netašytų“ žmonių nuomonei, kurie viską vertina iš „kumščio (jėgos)“ pozicijos, todėl jų vaizduotėse išsikreipė Izraelio viešpatavimo tautoms supratimas.

Taigi, pagal jų mąstymą, valdymas yra tam, kad puikuotumeisi prieš kitus. Ir ką gi galima padaryti panašiai mąstantiems, jau išminčiai „atskyrė“ juos nuo Kūrėjo bendrijos?

Kaip sako Kūrėjas kiekvienam besipuikuojančiam savimi:

„Negalime mes kartu gyventi vienoje vietoje“.