• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• הביאני אל בית היין ודגלו עלי אהבה : שיר השירים 2-4 Įvesk mane į puotos (vyno) namus, o Jo vėliava virš manęs- meilė. Šir aŠirim 2-4

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Šventos pamokos      שיעורי קודש

Kai mokiniai atvykdavo į pamokas, kurios vykdavo iki pat ryto (dar iki Baal aSulamo širdies smūgio), rabi Zalmanas visiems, kurie pageidaudavo, atnešdavo karšto gėrimo.  

Tačiau pamokos metu niekas nesikeldavo iš vietos ir neruošdavo gėrimų.

Mūsų mokytojas kalbėdavo, niekas neklausinėdavo, nes dalykai būdavo aiškūs ir suprantami.

Pamokoje Baal aSulamas dėstydavo būtent tą temą, į kurią tuo metu pats gilindavosi, rašydamas komentarą „aSulam“.

Mūsų mokytojas paprastai nekartodavo medžiagos dėl naujų mokinių – senieji mokiniai mokydavo naujus, ir taip šie pasivydavo.

Ravas Baruchas Šalomas pasakojo:

„Mano tėvo pamokose mokiniai nieko neužsirašinėdavo tuo metu, kai Baal aSulamas kalbėdavo, tai padarydavo pasibaigus pamokai.

Iš tikro, jei yra rašoma kalbėjimo metu, tada susijungiama su tų dalykų protu, bet ne siela“.

Klausimai, susiję su darbu Kūrėjui, paprastai buvo užduodami asmeniškai.

Ir taip pat visi Baal aSulamo patarimai Kūrėjo darbe buvo duodami asmeniškai.

Tik retkarčiais apie Kūrėjo darbo aspektus kalbėdavo visiems bendrai, neprisirišdamas prie pačios pamokos temos.

Laikas, kai mokiniai galėdavo pasikalbėti su Baal aSulamu asmeniškai, būdavo iki pusryčių arba po pusryčių, prieš jam einant pailsėti (pagal gydytojų nurodymą, po Baal aSulamą ištikusio širdies smūgio).

Pasakojo rabi Baruchas Šalomas:

„Kartą vienas judėjas prašėsi priimamas į mūsų mokytojo pamokas, tačiau Baal aSulamas jokiu būdu nesutiko jo priimti.

Tada tas judėjas ėmė daryti spaudimą rabanit, mano motinai (Baal aSulamo žmonai), nes buvo jos giminaitis, ir galiausiai buvo priimtas į pamokas.

Ir galiu paliudyti, kad nuo to momento, kai mano tėvas įeidavo į Beit-midrašą ir iki tol, kol iš jo išeidavo, šis judėjas miegodavo pamokoje kaip užmuštas...“.