Tuo laikotarpiu mūsų mokytojo knygas įsigijo judėjas vardu rabi Aronas Šemeš.
Jis norėjo dalyvauti mūsų mokytojo pamokose, todėl labai stengėsi, jog rabi Moše Lembergeris, Baal aSulamo patarnautojas, paprašytų jo leidimo.
Iš pradžių Baal aSulamas atsisakė, nes priimdavo į mokinius tik tuos, kuriuose matė didžiulį norą ir visišką atsidavimą Kūrėjui darbui.
Ir matyt, iš pradžių rabi Aronas tinkamo noro neturėjo.
Tačiau po didžiulių pastangų ir labai sunkiai Baal aSulamas sutiko, kad rabi Aronas taptų jo mokiniu.
Kai jis atėjo į pirmą pamoką, visiškai nieko nesuprato, nes nemokėjo idiš kalbos.
Kai mūsų mokytojas paklausė, ar suprato ką nors, rabi
Aronas jam atsakė: „Mano siela suprato“.
Tada Baal aSulamas pradėjo pamokose kalbėti ivritu. Po kurio laiko rabi Aronas Šemeš tapo vienu iškiliausių jo mokinių ir mūsų mokytojas jį labai vertino.
Tuo laikotarpiu rabi Aronas kiekvieną rytą ateidavo į mūsų mokytojo namuose esantį Beit-midrašą rytinei „Šacharit“ maldai.
Jis melsdavosi vienas apie dvi-tris valandas, ir norėjo
tai daryti būtent čia – šventoje Baal aSulamo namų aplinkoje.
Rabi Azrielis Chaimas Lembergeris pasakojo:
„Kartą stovėjau už mūsų mokytojo, ir mačiau, kaip jis ypatingai įsikarščiavęs kalbėjo su rabi Aronu Šemeš. Rabi Aronas taip pat kalbėjo labai emocingai.
Po to Baal aSulamas staiga atsisuko į mane ir pasakė: „Jaučiu didelį malonumą dėl rabi Arono tikėjimo“.
Ir kartą, kai mokiniai ruošė jo šventiniam stalui
gėrimus, jis pasakė:
„Man labai patinka, kai gėrimus pateikia rabi Aronas, nes jis nieko neprašo už tai sau“.
Rabi Aronas davė daug pinigų Baal aSulamo knygų spausdinimui: jis nežiūrėjo savo poreikių, ir atidavė viską, ką turėjo.
Kad pasistūmėtų mokyme, Baal aSulamas jam paskyrė mokymosi draugų pagalbą: ravas Jehuda Brandvainas mokė jį Įvado į knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“, tuo tarpu jo anūkas rabi Šmuel Ašlagas mokėsi su juo Talmudą“.