kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

מדוע בסוכה הצל מרובה מהשמש 

Kodėl Sukoje šešėlis turi būti didesnis už saulę?

ravas Adamas Sinajus הרב אדם סיני

 
 
 

Uždaryti užduotį



Užbaigėme su Kūrėjo pagalba „baisias“ apsivalymo dienas.
Atlikome dvasinį darbą šiuo svarbiu periodu,
ir dabar liko „pasinerti“ į beribio džiaugsmo šventes:
Sukot ir Šmini Aceret.
Ką reikia galvoti, statant Suką (palapinę)?
Kur reikia nukreipti mintis, sėdint Sukoje?


Parašyta Talmude (traktatas Suka), kad košerinėje Sukoje šešėlis turi būti didesnis už praeinančios pro stogą saulės spindulius.
Iškyla klausimas, kodėl šešėlis turi būti didesnis už saulę?
Ką tai mus nurodo dvasiniame darbe?
Mes matome čia ir teigiamą, ir neigiamą aspektą, t.y. ir „šešėlį“, ir „saulės šviesą“.
Paaiškinsime tai dvasinio darbo aspektu.


Suka vadinama „cila de meheimanuta“, „tikėjimo šešėlis“.
„Šešėlis“ nurodo šviesos nebuvimą, paslėpimą.
Šviesa – tai žinojimas „galvoje“ ir malonumas „kūne“.
Kai nėra pas žmogų šių dviejų dalykų, jis turi eiti tikėjimo aspektu, arba palikti (neduok dieve) šį kelią.
Ir jei žmogus pasirenka „tikėjimo“ kelią, šis kelias turi būti iš dviejų aspektų „mocha“(protas) ir „liba“(širdis), tai yra žinojimas ir pajautimas...


Kaip yra žinoma, kad „Izraelis skaičiuoja pagal mėnulį,
o pasaulio tautos skaičiuoja pagal saulę“.

„Pasaulio tautos“ žmoguje, t.y. noras gauti tik sau, reikalauja žinojimo ir malonumo.
Iš tikro „pasaulio tautos“ (žmoguje) nori, kad būtų tik „šviesa“, o ne „paslėpimas“.
Todėl mes, statydami Suka, parodome, kad priimame „tikėjimo“ aspektą.
Tai reiškia, kad mes sutinkame eiti dvasiniu keliu, nors ir jaučiame „paslėpimą“, malonumo ir žinojimo (tuo tarpu) nebuvimą.


Tai reiškia, kad mes, statydami Suka, patys darome „paslėpimą“, ir sakome:
„Mes tikime, kad pasaulyje egzistuoja paslėpimai, jaučiami mums kaip kentėjimai.
Tačiau tai yra tik paslėptas Kūrėjo gerumas.
Todėl sėdėdami Sukoje, mes sutinkame eiti „tikėjimo“ aspektu,
t.y. principu: „naase ve nišma“ – „padarysime, ir išgirsime (suprasime)“.


Dabar yra suprantamas išminčių pasakymas, kad „šešėlis turi būti didesnis už saulę“...
Tai reiškia, kad išminčiai apsaugo mus nuo „kritimo“ į Gehinomą (pragarą).
Iš tikro didelis trūkumų atvėrimas per Jom Kipurim gali lengvai „numesti“ žmogų į Gehinomą.
Arba į „ugnies“ Gehinomą, tada mes galime pasukti iš „tiesos“ kelio,
ir „įkristi“ (neduok dieve) į gašlių troškimų „ugnį“.
Arba į „sniego“ Gehinomą, „sušaldantį“ žmogų Kūrėjo darbe, ir vedantį į tingumą.
Ir Sukot šventės dvasinis darbas turi būti žmogui „užtaisu“ visiems metams.