Baal aSulamą ir ravą Abrahamą Icchaką Koheną Kuką siejo labai tvirta ir artima draugystė.
Viename Ravo Abrahamo Kuko laiškų aiškiai matyti jo santykis į Baal aSulamą:
„Ir nuo tada pažinau šį žmogų jo Toros, tiesos, kabalos išminties grožyje ir šventume, esančiais jo širdyje“.
Taip pat ir Baal aSulamas, būdamas užsienyje, laiškuose savo mokiniams pabaigoje prašydavo perduoti linkėjimus jo mylimam bičiuliui
ravui Kukui.
Buvo dar vienas laiškas, kuriame Baal aSulamas savo artimiausių mokinių prašė, jog parodytų ravui Abrahamui Kukui jo komentarų švento Ari knygai „Ec chaim“ rankraščius, kad ravas Abrahamas išreikštų savo nuomonę apie juos.
Nėra jokios abejonės, jog šiuos du didžius vyrus siejo
labai stiprus ryšys, ir didžiulis abipusis vienas kito pripažinimas.
Baal aSulamo sūnus ravas Baruchas Ašlagas daug kartų yra pasakęs, jog „ravas Abrahamas Kukas yra pasiekęs aukštutinius dvasinius pasaulius“.
Šitoks pastebėjimas buvo itin retas dalykas, ir visose kartose jis buvo skiriamas tik ypatingiems žmonėms.
Ir iš tiesų, kai dvi tokios išaukštintos sielos susitiko vienoje kartoje, ir viename mieste, tarp jų užsimezgė glaudus dvasinis ryšys.
Iš sekančio laiško matyti aiškus ravo Abrahamo Kuko
požiūris į vidinės Toros mokymą:
„Išgelbėjimo šviesa ir palaiminimo šaltinis ateis ir pasireikš paskutinėje kartoje su Toros paslapčių atvėrimu“.
Tai reiškia, kad vienintelis pasiruošimas Kūrėjo išgelbėjimui žmogaus sieloje gali įvykti tik didelės ir nuostabios vidinės Toros šviesos dėka.
Ir toliau tęsia ravas Abrahamas Kukas:
„Ir klaidžios daugelis ir padaugės žinių, ir padidės išminties mokymas ir Toros garbė bei vidinės Toros paslaptys visame Izraelyje. Ir bus išaukštintas ir taps šventas Pasaulio Karaliaus vardas. Ir pagreitins mums išgelbėjimo šviesą“.
Kūrėjo vardas taps šventas kiekvieno žmogaus akyse, tai yra, kiekvienas realiai pažins Kūrėją, kaip svarbiausią dalyką gyvenime, tik dėka didelio vidinės Toros švytėjimo.
Ravas Baruchas Ašlagas papasakojo tai, ką girdėjo iš ravo Kuko apie apribojimus mokantis kabalos išminties:
„Jei žmogus nori mokytis kabalos dėl priedermės (tai reiškia, tiek kiek žmogus nori laikytis Halachos bei mokytis atviros Toros, tiek jis nori laikytis ir slaptos Toros), tada jis turi sulaukti 40 metų amžiaus ir prieš tai „prisipildyti“ Mišna ir Talmudu.
Tačiau jei žmogus nori mokytis kabalos todėl, kad jaučia tuštumą ir pasitenkinimo trūkumą, ir jaučia, jog jis neturi nei tikėjimo, nei dangaus baimės, bet yra pilnas klausimų ir svarstymų, tada tam nėra jokių apribojimų“.