• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

9 avo pasninkas       צום תשעה באב

9 avo pasninkas prasideda su saulėlydžiu ir tuo atžvilgiu jis prilygsta tik Jom-Kipuro pasninkui, kai pasninkaujama taip pat visą parą.

Taip pat ir savo apribojimais šis pasninkas panašus į Jom-Kipuro pasninką: tą dieną negalima valgyti, gerti, praustis, avėti odinės avalynės, ir turėti intymius santykius. 

Paskutinės trapezos metu prieš prasidedant pasninkui (seuda mafseket) priimta valgyti virtą kiaušinį – kaip gedulo simbolį.

Kiaušinis pavilgomas į pelenus – Šventyklos sudeginimo atminimui.

Šios trapezos negali valgyti trys vyrai prie vieno stalo, kad jiems nereikėtų atlikti „zimun“.

9 avo vakare į sinagogą einama apsiavus medžiaginiais arba guminiais batais.

Po „Maarivo“ visi sėdasi ant grindų arba ant žemų suoliukų ir prie neryškaus apšvietimo skaito Megilat Eicha, kurios autoriumi pagal tradiciją laikomas pranašas Jeremija.

Su ypatinga melodija, tyliu balsu skaitomi šios knygos žodžiai, pripildyti skausmo ir liūdesio.

Keturios jos dalys yra sudarytos achrostiko principu pagal hebrajų abėcėlės raidžių tvarką.

Paskutinį posmelį skaito visa bendruomenė kartu ir garsiai: „Sugrąžink mus, Kūrėjau, pas Save – ir mes sugrįšime, atnaujink mūsų dienas, kaip anksčiau!“

Tuo būdu skaitymas yra užbaigiamas optimistine gaida – paguodos viltimi.

Po to yra skaitomi „kinot“ – gedulingos elegijos, ir visi išsivaikšto po namus, nepasveikinę vieni kitų – kas yra būdinga gedintiems.

Juk žodis šalom yra vienos šaknies su žodžiu šlimut („tobulumas“), o ši diena yra toli nuo tobulumo.

Ryte, po „Šacharito“ keletas valandų yra paskiriama „kinot“, surinktų į specialų rinkinį, skaitymui.

Kaip priimta gedulo metu, tą dieną nesirišamas „tfilinas“, ir nesigaubiama „talitu“.

Rytinės maldos metu Toros skaitymui kviečiami trys žmonės – skaitomas ketvirtas Toros knygos Dvarim skyrius, kurioje Moše perspėja tautą apie nelaimes, kurios jų laukia, jei jie nusigręš nuo savo Kūrėjo: „Kai susilauksi vaikų ir anūkų ir galutinai įsitvirtinsi savo žemėje...“ Šios dienos „haftara“ – 8 ir 9-tas pranašo Jeremija knygos skyriai, išreiškiantys skausmą dėl sugriautos Šventyklos ir aprašantys prasidėjusią tremtį.

„Kinot“ skaitomi po Toros skaitymo.

Čia atsiskleidžia nelaimių ir pasiaukojimo dėl Toros paveikslas nuo Pirmos Šventyklos sugriovimo ir iki Beitaro užėmimo.

„Kinot“ pasakoja apie dešimties didžiausių Toros išminčių mirtį nuo romėnų rankos, apie trijų judėjų bendruomenių žūtį kryžiaus žygių epochoje.

Paskutinė „kinot“ rinkinio dalis – tai rabi Jehuda Halevi [1] poemos apie Šventyklos sugriovimą, persunktos meile Cionui ir Izraelio žemei.

Po „kinot“ vėl skaitoma Megilat Eicha.

Iki pat vidurdienio sėdi ant žemės ar ant mažų suoliukų, o po vidurdienio susirenka maldai „Mincha“, prieš kurią jau užsiriša „tfiliną“ ir apsigaubia „talitu“.

„Minchos“ metu skaitomos ir tos ištraukos, kurios buvo praleistos „Šacharito“ metu.

Po „Ašrei“ skaitoma Tora ir „haftara“ – tos ištraukos, kurias priimta skaityti pasninkų metu.

„Šmone esre“ maldoje į tą palaiminimą, kuriame prašoma atstatyti Jeruzalę, įtraukiama malda: „Paguosk, Kūrėjau, tuos, kurie gedi dėl Ciono ir Jeruzalės“.

O užbaigiama ji taip: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, paguodžiantis Cioną ir atstatantis Jeruzalę“.

Po to, kaip ir bet kurio kito visuomeninio pasninko metu, yra skaitoma „Atsakyk mums“.

„Minchoje“, skirtingai nei „Šacharit“, kohenai išeina palaiminti tautą.

Dienai baigiantis yra meldžiamasi įprastas, kasdieniškas „Maarivas“, tada laiminamas mėnulis ir pasninkas užbaigiamas vakariene iš pieno produktų (kadangi, kaip buvo minėta, iki sekančios dienos – 10 avo – vidurdienio negalima valgyti mėsos).

Jei 9 avo sutampa su Šabatu, pasninkas perkeliamas į sekmadienį, ir jis prasideda iš karto pasibaigus Šabatui.

Tokiu atveju galima valgyti mėsą ir gerti vyną jau sekmadienį vakare, pasibaigus pasninkui ir nuo tada jau galima taip pat kelti vestuves.