• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• „Nes Tu – Kūrėjas, mūsų Dievas, sugrąžinantis vėją ir nuleidžiantis rasą – palaiminimui, o ne prakeikimui, gyvenimui, o ne mirčiai, sotumui, o ne alkiui!“ (Iš Maldos apie rasą).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Knygų rašymo periodas  תקופת חיבור ספריו

„Veidas šviečia ir veidas paaiškina“  פנים מאירות ופנים מסבירות

1925 metais Baal aSulamas nuvyko į Londoną.

Prieš išvykdamas paprašė savo mokinių, kad rašytų jam apie  „Toros atnaujinimus“, kurie atsivers jų širdyse.

Ir paaiškino šio dalyko prasmę – „Toros atnaujinimai“ parodo sielos būseną, kurioje tuo metu yra žmogus.

Londone Baal aSulamas gyveno pas vieną turtingiausių Londono judėjų – Margolis.

Čia būdamas parašė savo nuostabų komentarą Ari knygai „Ec chaim“ „Veidas šviečia“ ir „Veidas paaiškina“.

Komentaras „Veidas šviečia“ parašytas kaip Raši Talmudo komentaras, t.y. jis paaiškina knygos „Ec chaim“ žodžius pagal jų reikšmę, o „Veidas paaiškina“ – tai bendras komentaras, nesurištas su švento Ari žodžiais – tai kiekvieno „Ec chaim“ skyriaus apibendrinimas ir išplėtimas.

Taip pasakojo vienas judėjas, kuriam teko garbė patarnauti Baal aSulamui Londone:

„Jis atrodė kaip Kūrėjo angelas.

Sėdėdavo savo kambaryje ir be perstojo rašydavo.

Kiekvieną dieną po aštuoniolika ir daugiau valandų Baal aSulamas rašydavo komentarą, paaiškinantį visus pasaulio klausimus“.

Taip sėdėjo ir rašė du metus.

Ir neišėjo iš kambario, kol neužbaigė rašyti savo komentaro.

Taip pat Londone sukūrė didžiąją dalį savo melodijų.

Jas kūrė akompanuodamas sau pianinu, nors gyvenime niekada profesionaliai nesimokė groti jokiu instrumentu.

Mūsų mokytojas Baal aSulamas Londone sutiko vieną judėją vardu rabi Josefas Ševčenik, kuris buvo pasiruošęs sumokėti už komentaro „Veidas šviečia ir veidas paaiškina“ išspausdinimą.

Šis judėjas turėjo idėją parašyti knygą, kuri susietų Talmudą su kabala.

Todėl jis labai užsidegė, pamatęs mūsų mokytojo kūrinį ir siūlė savo pagalbą.

Tačiau rabi Josefas atspausdino knygą tik iki septinto skyriaus, ir toliau spausdinimo nebetęsė. Todėl mūsų mokytojas išsiskyrė su juo, nes pamatė, kad šio žmogaus dvasia krypsta į kitą pusę.

Tuo laikotarpiu, kurį Baal aSulamas praleido užsienyje, jis siuntė savo straipsnius į Jeruzalę, ir taip pat pirmas savo apybraižas Ari knygos „Ec chaim“ komentarui.

Pirmas straipsnis juos pasiekė 21 pirmą adaro mėnesio dieną, per rabi Elimelecho iš Ližensko mirties metinių paminėjimo iškilmes, ir tai sukėlė didžiulį džiaugsmą jo mokinių tarpe.

Ta proga rabi Baruchas Ašlagas ir kiti mokiniai nusprendė surengti šventines vaišes.

Vienintelė vieta, kur jie turėjo galimybę tai padaryti, buvo rabi Moše Barucho Lembergerio namai, kuriuose tebuvo tik virtuvė ir vienas kambarys.

Jie susirinko kartu ir visi buvo priedermės džiaugsme, kaip pasakyta: „Niekada nesakydavo joks žmogus: mažai man vietos Jeruzalėje“ .

1926 metais, Toros dalies „Masei“ („Kelionės“) savaitę, taip rašė Baal aSulamas savo mokiniams iš Londono:

„Ką aš galiu pasakyti jums, esantiems Izraelyje, jei jūs galvojate, neduok dieve, kad jūs esate Izraelyje, o aš už Izraelio ribų?

Šventoje Toroje, dalyje „Masei“ Moše prisakė mums: Įsakyk Izraelio sūnums (...) ir pasakyk jiems: kai jie ateis į Žemę...“.

Šiomis Toros eilutėmis jis labai aiškiai pažymi ir nurodo mums Izraelio žemės ribas, taip, kad kiekvienam, ateinančiam į šią žemę, visiškai nebūtų abejonių dėl jų“.

Ir čia Baal aSulamas išaiškina Izraelio žemės ribų supratimą – kad tai iš tiesų yra dvasinės pakopos:

kiekvienas, kuris pasiekia šias pakopas, jaučiasi esantis Izraelio žemėje, kuri yra aukštutinė dvasinė pakopa.

Ir nėra jokios abejonės tame.

Matome nuostabų dalyką: kad mūsų mokytojo realybė – tai absoliučiai dvasinė realybė.

Be jokios abejonės, „materiali“ Izraelio žemė Baal aSulamo akyse turėjo didelę vertę.

Juk kaip rašėme anksčiau, jis atvyko iš Varšuvos į Izraelį, nes tai buvo vienintelė vieta, kur Baal aSulamui dar buvo likę dvasinio darbo.

Tačiau iš kitos pusės matome, kad mūsų mokytojo buvimas Londone visiškai nereiškė, kad jis atitrūko nuo „aukštutinės Izraelio žemės pakopos“.

Po to, kai išvardina visas Izraelio žemės ribas, Baal aSulamas taip rašo savo laiške mokiniams iš Londono:

„Taigi, daviau jums arklius (t.y. pagalbos priemones). Jei užsėsite ant jų raiti, galėsite pasiekti ir apsigyventi gražioje, geroje ir erdvioje žemėje amžiams.

O iki tol nesakykite, neduok dieve, kad aš išvykau iš Izraelio žemės, nes jūs esate atsainūs ir deramai nesiilgite mūsų buvimo joje kartu“.