• צדיק הוא מי שמצדיק את הבוראו בכל מצב בו הוא נתון. רב ברוך אשלג על ענין שמחה. "Teisuolis“ yra toks žmogus, kuris bet kokioje (absoliučiai) situacijoje pateisina savo Kūrėją. (Ravas Baruchas Ašlagas apie džiaugsmą).

הקדמה לספר הזהר סו  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             66.

Ir kai „Izraelio žmogus“ stiprina bei didina savo „vidinės“ pusės,
t.y. „Izraelio aspekto“ savyje svarbumą,
tada jis „Izrael“ aspektą iškelia virš išorinio, „pasaulio tautų“ aspekto.
Tai reiškia, kad žmogus deda visas pastangas,
kad iškelti savo „vidinį“ aspektą,
t.y. gyvena „sielos naudai“.
Ir „pasaulio tautų“ aspektui žmogus skiria tik mažą,
būtiną kūno egzitencijos palaikymui, dalį.
Kaip parašyta „Avot“ pirmoje dalyje:
„Padaryk savo užsiėmimus Tora pastoviu (pirmaeiliu) dalyku, o kitus darbus – antraeiliu“ dalyku.

Iš tikro tada „Izraelio žmogus“ savo veiksmais sąlygoja bendrą viso pasaulio „išorės“ ir „vidaus“ santykio pakilimą.
Ir tada „Izraelio sūnūs“, „vidinė“ viso pasaulio pusė,
kyla savo tobulume vis aukščiau ir aukščiau,
o „išorinė“ viso pasaulio pusė,
t.y. „pasaulio tautų“ aspektas supranta ir pripažįsta „Izraelio sūnų“ svarbumą.

Tačiau, jei yra atvirkščiai (neduok dieve),
t.y. jei „Izraelio žmogus“ stiprina ir teikia svarbumą savo išoriniam – „pasaulio tautų“ aspektui,
ir iškelia jį virš savo „Izraelio“ aspekto.
Apie tai parašyta Toroje:
„Ir geras, kuris yra tavyje (t.y. „išorė“) pakils virš tavęs vis aukščiau ir aukščiau,
o tu pats (t.y. „vidus“, Izraelis tavyje), nusileisi vis žemyn ir žemyn“ (Dvarim 28).

Tada (pats Izraelis) sąlygoja savo veiksmais,
kad viso pasaulio „išorė“, t.y. „pasaulio tautos“,
kyla vis aukščiau ir aukščiau.
Ir sustiprėja prieš Izraelį, bei „nuleidžia“jį iki žemės.
Taip pat pasaulio „vidus“,
t.y. „Izraelio sūnūs“ leidžiasi vis žemyn ir žemyn (neduok dieve).