• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   64.

Dabar išsiaiškinkime antrą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą,
ir tai – tikro ir amžino Kūrėjo valdymo suvokimas.
Matome, jog tai supratimas,
kad Kūrėjas valdo kūrinius aspektu „geras ir darantis gerumą“ ir blogiems ir geriems,
o žmogus, nusipelnęs tokio Kūrėjo valdymo suvokimo, vadinasi „absoliutus teisuolis“.
Todėl „sugrįžimo iš meilės“ dėka visi žmogaus tyčiniai nusikaltimai virsta „nuopelnais“.

Iš tikro išaiškinome keturis Kūrėjo valdymo kūriniais (žmonėmis) aspektus.
Kur trys pirmos pakopos:
- „dvigubas paslėpimas“,
- „paprastas paslėpimas“,
- „Kūrėjo valdymas užmokesčiu ir bausme“, yra tik „pasiruošimas“.
Tai reiškia, kad kad visų šių trijų pakopų pagalba žmogus gali nusipelnyti „ketvirtos pakopos“.
Ir tai – „tikro ir amžino“ Kūrėjo valdymo kūriniais suvokimas.