• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo רבי ברוך אשלג שרשם מפי אבי בעל הסולם

161.

„Toros Dovanojimas“

Toros dovanojimas, kuris buvo ant Sinajaus kalno, nereiškia,
kad tada buvo duota Tora, o dabar jau ne,
tačiau Toros davimas yra amžinas procesas, kurį Kūrėjas vykdo visada.
Tik mes ne visada esame pasiruošę gauti Torą.

Tačiau tada, ant Sinajaus kalno buvome pasirengę, ir buvome:
„Kaip vienas žmogus su viena širdimi“.
Tai reiškia, kad pas visus buvo tik viena mintis – „Toros gavimas“.
Tačiau Kūrėjas yra pasirengęs duoti visada, kaip sako Baal Šem Tovas:
„Žmogus privalo kiekvieną dieną išgirsti Dešimt Kūrėjo Įsakymų ant Sinajus kalno“.

Tora vadinama: „Gyvybės lašas ir Mirties lašas“.
Iškyla klausimas, kaip gali du šie prieštaravimai būti vienoje vietoje?
Tačiau iš tikro viskas, ką mes matome gyvenime, tai ne daugiau, nei mūsų jausmai.
Tai reiškia, kad pati objektyvi realybė mūsų visai nedomina.

Todėl, kai žmogus mokosi Toros,
ir Tora nutolina jį nuo meilės Kūrėjui (ו''ח – neduok dieve),
tada Tora vadinasi „Mirties lašu“.
Ir jei Tora priartina žmogų prie Kūrėjo, tada Ji vadinasi „Gyvybės lašu“.

Iš tikro objektyvios realybės mes negalime suvokti,
ir tik mūsų jausmai apsprendžia mums realybę.
Todėl pati Tora skaitosi, kaip „šviesa be indo“,
ko mes negalime visai suvokti.

Tai vadinasi esmė virš materijos,
ir kurios, t.y. esmės, mes negalime suvokti visiškai,
net materialios esmės, ir tuo labiau dvasinės.
Ir jei žmogus mokosi Toros savo naudai, tai vadinasi „lo lišma“.
Tačiau iš „lo lišma“ ateinama į „lišma“ (dėl pačios Toros).

Ir jei žmogus dar nenusipelnė Toros gavimo,
jam yra viltis, kad tai jis tai padarys kitais metais.
Ir kai žmogus ateina iki aspekto „lišma“,
tada jam jau nėra ką veikti mūsų materialiam pasaulyje.

Todėl kiekvienais metais yra laikas ir galimybė gauti Torą,
nes laikas susijęs su „susižadinimu iš apačios“.
Tai reiškia, kad susižadina tinkamas laikas,
kuris buvo Toros davimo metu.
Ir visada yra iš viršaus „sužadinimas“,
kad apatiniai galėtų atlikti šį Toros gavimo veiksmą,
kaip buvo tada.

Todėl, jei žmogus eina keliu, kad „lo lišma“ ateitų prie „lišma“,
vadinasi, kad jis eina teisingu keliu.
Tai reiškia,kad galiausiai žmogus nusipelnys „lišma“ ir gaus Torą.
Tačiau, jei šis tikslas nėra visada žmogui prieš akis,
tada jis eina priešinga kryptimi ir tolsta nuo „Gyvybės medžio“ ir aišku artėja prie „Mirties lašo“.

Parašyta Talmude: „Stengiausi ir neradau – netikėk“.
Reikia suprasti, ką reiškia „neradau“?
Ką turime surasti?
Atsakymas.
Surasti, reiškia pelnyti malonę Kūrėjo akyse.

Dar parašyta: „Nesistengiau ir radau – netikėk“.
Tačiau žmogus negali meluoti sau ir sakyti, kad „ rado“, jei iš tikro – „nerado“?
Iš tikro čia yra kalbama ne apie žmogų asmeniškai, bet apie bendrą aspektą.
Todėl, jei žmogus jaučia, kad rado malonę Kūrėjo akyse, ką reiškia „netikėk“?

Dalykas tas, kad kartais žmogus nusipelno Kūrėjo malonės maldos dėka,
ir tai yra maldos privalumas (סגולה).
Tai reiškia, kad kartais malda veikia kaip pastangos.
(Kaip mes matome ir materialiame pasaulyje: yra kas užsidirba pastangomis, ir yra kas užsidirba malda. Ir kartais yra išklausoma žmogaus malda ir duodamas jam uždarbis).

Tačiau dvasingume, nors žmogus ir nusipelno malonės Kūrėjo akyse be ypatingų pastangų, bet kokiu atveju paskui žmogus turi pilnai sumokėti „skolą“.
Tai reiškia, kad žmogus turi duoti reikiamą pastangų kiekį, ir jei jis to nepadarys, viską praras. Todėl pasakyta: „Nesistengiau ir radau – netikėk“, nes viską praras.
Ir bet kokiu atveju reikia „sumokėti“ visą pastangų kiekį.