• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Avrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מורדכי גוטליב

„Gyvybės išsaugojimas“     פיקוח נפש

Pasakojama apie vieną iš Baal aSulamo dukterų, kuri kartą atėjo pas tėvą ir pasiskundė dėl savo vyro, dalyvaujančio naktinėse jos tėvo pamokose.

Pasak jos, vyras jaučiasi labai blogai ir jei toliau kelsis pirmą valandą nakties, jis mirs.  

Išklausė mūsų mokytojas jos žodžius ir pasakė, kad gyvybės išsaugojimas yra svarbiau už viską, todėl geriau tegul jis nesikelia ir nestato savęs į pavojų...

Taip ir buvo, žentas nustojo keltis į naktines Baal aSulamo pamokas.

Ir pasakojo admor Barucho Šalom mokiniai, kad šio žmogaus gyvenimas susiklostė taip, jog jis persikėlė į Bnei Brak (miestas Tel Avivo rajone) ir gavo darbą pieno fabrike „Tnuva“.

Mokiniai matydavo jį kasnakt  pusė trijų išeinantį į darbą.

Ir tai tęsėsi trisdešimt penkis metus...

Tai rodo, kad kuomet kūnas pajunta pavojų savo egzistencijai, tai yra pavojų norui gauti malonumą ir pasitenkinimą, jis sukuria žmogui įsivaizdavimą, kad miršta.

Tačiau kai tik kalba pasisuka apie naudą sau, tai yra pinigų uždirbimą,

tada jau kūnas skatina žmogų stengtis visu pajėgumu.

 ir netgi suteikia jėgų keltis ankstyvomis nakties valandomis,

kai absoliuti dauguma žmonių dar miega.

Grįžimas į Lenkiją      חזרה לפולין

1924 metais mūsų mokytojas Baal aSulamas grįžo į Lenkiją.

Sprendžiant iš visko, jis grįžo tam, kad padėtų savo iškiliam mokiniui rabi Moše Mordechai Šulc persikelti į Izraelio žemę, ir taip pat kad parsivežtų Lenkijoje pasilikusius savo vaikus.

Azrielis Chaim Lemberger pasakojo (tai, ką girdėjo iš rabi Davido Meincbergo):

„Lenkijoje Baal aSulamas vėl susitiko su savo mokytoju ir ravu admor iš Prusovo.

Kai admor iš Prusovo pamatė Baal aSulamą, iš pagarbos jam tuoj pat atsistojo ir nuėjo jo pasitikti, nes žinojo mūsų mokytojo nepaprastai aukštą dvasinį lygį.

Po to nujuosė juostą („gartel“ – judėjų, daugiausia chasidų, maldos metu ryšima juosta) nuo Baal aSulamo ir apsijuosė ja pats, tuo parodydamas savo didžiulį palankumą Baal aSulamui“.

Mūsų švento mokytojo laiškai     מכתביו של רבנו הקדוש

Tuo laiku, kai mūsų mokytojas būdavo išvykęs iš Izraelio, jis daug rašydavo savo mokiniams. 

Baal aSulamo laiškai – tai nuostabus straipsnių apie Kūrėjo darbą rinkinys, patarimai ir pamokymai einančiam tiesos keliu, suteikiantys jėgų ir uždegantys kiekvieną, ieškantį Kūrėjo.

Iš šių laiškų matyti, jog Baal aSulamas tarsi „pjaudamas aštriu skalpeliu“ leidosi į savo mokinių sielos gelmes.  

Jis „nevyniojo žodžių į vatą“ tam, kad pagražintų karčią tiesą.

Atvirkščiai, jis atverdavo „nuogą tiesą“, nes tik atvėrus visą sugedimą, galima tikėtis ištaisymo.

Ir taip Baal aSulamas rašė savo laiške 1921 metais:  

„Aš visai nejaučiu tų kentėjimų, kuriuos jauti tu. 

Priešingai – aš džiaugiuosi dėl tų defektų, kurie atsivėrė ir atsiveria tavyje, ir  pergyvenu dėl tų, kurie dar neatsivėrė ir atsivers tik ateityje. 

Juk paslėptam trūkumui nėra vilties būti pastebėtam, ir didžiulė pagalba iš dangaus yra jo atsiskleidimas.

Nes yra taisyklė – negalima duoti to, ko neturi, ir jei atsivėrė dabar, be jokios abejonės šis defektas jau buvo tavyje nuo pat pradžių, tik paslėptas“.

Iš daugelio laiškų matyti, kad nors Baal aSulamą nuo jo mokinių skyrė didelis atstumas, tačiau iš tiesų dvasiškai jis buvo labai artimas jiems.

Jis skatino ir savo mokinius kuo greičiau „išmesti visą materialumą“, stengtis anuliuoti egoistinę meilę sau bei didinti meilę artimui.  

Iš šių laiškų atsiskleidžia nepaprastas mūsų mokytojo didumas ir tai, kad pasaulyje jam egzistuoja vien tik meilė Kūrėjui.

Taip pat tai, jog jis visada, visais įmanomais būdais ir viską stengėsi daryti tik tam, kad suteikti malonumą Kūrėjui.