• אל תתן את פיך לחטיא את בשרך, ואל תאמר לפני המלאך כי שגגה היא. למה יקצוף האלהים על קולך וחבל את מעשה ידך. קהלת ה' – ה Neduok savo burnai įvesti į nuodėmę savo kūno, ir nesakyk prieš angelą, kad tai klaida. Kodėl Kūrėjas turi supykti dėl tavo kalbų ir sugadinti tavo rankų darbą. (Kohelet 5 – 5)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Avrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מורדכי גוטליב

Kelionės  נסיעות

Kartas nuo karto Baal aSulamas su savo mokiniais rengdavo išvykas.

Išvykos būdavo labai pakilios.

Jų tikslas – išeiti iš rutinos, kad širdis prisipildytų entuziazmo ir jaudulio prieš Kūrėją.

Taip pat šių išvykų tikslas buvo padidinti šventumo džiaugsmą, bei mokinių brolybę bei bičiulystę.

Vieną kartą mūsų mokytojas kartu su rabi Baruchu Šalom, rabi Jehuda Brandvainu ir rabi Jehošua Horovic vyko iš Merono į Peki‘iną (kaimas Šiaurės Izraelyje), į olą, kurioje slėpėsi rabi Šimonas bar Jochajus.

Jie jojo ant arklių, nes tuo metu šiame rajone nebuvo kitokių susisiekimo priemonių.

Po to jie nuvyko į Cfatą. Kai jie įėjo į mažą kambariuką, kuriame mokėsi šventas Ari, Baal aSulamas pasakė:

„Iš tokio mažo kambarėlio kaip šis, išėjo tokia didelė šviesa pasauliui“.

Pasakojo admor rabi Baruch Šalom:

„1925 metais mano tėvas ir mokytojas buvo Givat Šaul rajono Jeruzalėje ravas.

Tais metais atsitiko taip, kad Pesacho šventei visoje Jeruzalėje nebuvo žuvies.

Ir pasigirdo žinios, kad jų galima gauti netoli Jericho, tačiau tai buvo pavojinga dėl ten valdžiusių arabų.

Visgi nežiūrint į tai, mūsų mokytojas Baal aSulamas nusprendė keliauti į Jerichą ir gauti ten žuvies.

Jis išvyko lydimas grupės mokinių „choel amoed“ (tarpšventinės dienos) Šabato išvakarių rytą.

Prie jo prisijungė Jehošua Horovic, Jehuda Brandvainas ir aš (t.y. rabi Baruch Šalom). Važiavome automobiliu.

Išvykdami pasiėmėme talitą, macų, obuolių ir citrinų.

Nenuvažiavus nei pusės kelio, sugedo automobilis.

Visos mūsų pastangos jį sutaisyti buvo bergždžios.

Šabatas artėjo, išeities nesimatė, todėl jie buvo priversti sutikti Šabatą netoli Jericho esančios arabų gyvenvietės policijos nuovadoje.

Kai jų šeimos Jeruzalėje pamatė, kad grupė negrįžta, pranešė anglų policijai.

Anglų policija pradėjo paiešką ir surado juos toje arabų gyvenvietėje. Grįžę jie pranešė artimiesiems apie mūsų mokytojo ir jo mokinių situaciją.

Šis Šabatas buvo ypatingas.

Jo metu Baal aSulamas atskleidė labai gilias Toros paslaptis ir darbo Kūrėjui aspektus. 

Ir kam tada rūpėjo, kad mes turėjome tik vieną talitą, ir kad tada ryte visa mūsų mokinių grupelė apsigaubė tuo vienu talitu?..

Ir kam tada buvo svarbu, kad išskyrus obuolius ir citrinas visiškai nebuvo ką valgyti, ir todėl turėjome visas tris Šabato trapezas daryti vien su obuoliais ir citrinomis...?

Po Šabato iš karto grįžome į Jeruzalę, kadangi mieste susirūpinimas dėl mūsų buvo didžiulis“.

Kai mokiniai grįžo prie sugedusios mašinos, norėdami partempti ją, didžiuliam jų nustebimui, to visiškai nebereikėjo – mašina veikė kuo puikiausiai“.