• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

שלבי הסולם מועדים ד' קושיות  

Šlavei haSulam „Keturi klausimai“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך אשלג

(Ištraukos)

3.

Žinoma, kad neįmanoma teisingai įvertinti jokio dalyko,
jei nėra žinoma šio dalyko svarba.
Yra taisyklė, kad žmogaus jaučiamas malonumas priklauso nuo to dalyko svarbumo.
Todėl kartais būna taip, jog žmogui yra duodamas svarbus dalykas,
tačiau žmogus, nemokėdamas įvertinti dalyko svarbumo,
neteikia tam dalykui ypatingos reikšmės, t.y. negauna tikro malonumo.

Pavyzdys iš mūsų pasaulio.
Kartą žmogus knygyne nusipirko neišvaizdžią seną knygą.
Atsitiko taip, kad pardavėjas taip pat nežinojo knygos tikros vertės,
todėl pardavė knygą, pagal jos išvaizdą – pusvelčiui.
Pirkėjas taip pat nežinojo knygos vertės,
todėl pirko be jokių ypatingų tikslų.

Kartą užėjo į pirkėjo namus žmogus,
kuris atpažino knygą ir pasakė, kad tai labai unikali knyga.
Ši knyga yra kelių šimtų metų senumo,
ir dabar yra yra pasaulyje tik trys jos egzemplioriai,
todėl tikroji knygos vertė yra labai didelė.
Žmogus, išgirdęs šią žinią, pradėjo visai kitaip vertinti knygą.
Ir savaime suprantama, to pasekoje pradėjo gauti šimteriopą malonumą.

Iš pavyzdžio galime suprasti, kaip svarbu teisingai įvertinti „dvasinį pakilimą”.
Tai reiškia, kad žmogaus protas nesupranta,
kokia svarbi kiekviena akimirka,
kai yra žmogui galimybė tikėti Kūrėjo didumu.

Ir koks tai svarbus dalykas,
kad „pakilimo” metu yra pas žmogų noras anuliuotis prieš Kūrėją.
Todėl savaime suprantama, dažniausiai žmogus negali teisingai įvertinti,
ir jausti malonumą iš to, kad Kūrėjas truputį priartino jį.

Tai reiškia, kad „pakilimo” metu mes turime jausti didelį džiaugsmą ir dvasios pakilimą.
Ir todėl Kūrėjui nieko nelieka, tik duoti žmogui „kritimą”,
kad būtų vieta ir galimybė įvertinti „pakilimą”.
Kaip pasakyta:
„Šviesos privalumas prieš tamsą“.