• ואילו הבטחתני להשיג כל רזיך ולהיות בין הנשגבים אליך, ולא הלבשתם בי בהוה ממש – דייני. בעל הסולם דייני. Jeigu būtum tik prižadėjęs man pasiekti ir suvokti visas Tavo paslaptis (Kūrėjau), ir būti tarp labiausiai išaukštintų, bei išrinktųjų pas Tave, bet nebūtum to įvykdęs dabar būtent – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

פרי חכם אגרות קודש קל  

„Šventi laiškai“ psl. 130

Jehuda Ašlagas - Baal Sulamas יהודה אשלג - בעל הסולם

(Ištraukos)

Yra žinoma, kad Kūrėjas neatiduoda savo dukters prasčiokui, kaip pasakyta:
„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko,
lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim 49 – 2).

Žinoma, kad žmona visada vadinasi vyro pavarde.

Jis – karalius;

Ji – karalienė;

Jis – išminčius;

Ji – išmintis;

Jis – protingas;

Ji – protas, kaip parašyta Tikunei Zohar.

Vadinasi prasčioko žmonos vardas – kvailė, nes jis – kvailys,
todėl kad nemoka išsaugoti karališką garbę.

Juk „blogio instinkto” buveinė širdyje, kurioje nėra Toros.
Žinoma, kad Tora ir išmintis išstumia pamažu blogio instinktą iš širdies.
O kadangi jis – „kvailys”, paruošta jam „kvailė” žmona,
ir tai „klipat noga” (švytėjimas, analizė) sugundžiusi Chavą (Ievą).

Apie tai parašyta:
„Pyktis lindi kvailių užantyje” (Kohelet 7 – 9).
Iš čia matyti, kodėl neduodama prasčiokui Karaliaus duktė.
Kaip ir parašyta Toroje, jei iš tikro Šchemas troško Jakovo dukters (Berešit 34 – 6),
jam reikėjo stengtis Toroje ir priedermėse,
o ne dovanoti daug dovanų, kokia yra „pasaulietiška” nuomonė.

Iš tikro tada Šchemo troškimas Toroje būtų susitikęs jos – Dinos troškimą Toroje,
ir abu būtų „susijungę”, o meilė būtų atsiradusi savaime,
be pagalbos iš žmogaus pusės…