• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    58.

Ir dabar tampa aiškus išminčių posakis,
kad „padaręs „tšuva“ (sugrįžimą, atgailą) iš baimės,
nusipelno, kad jo tyčiniai nusikaltimai virstų klaidomis“.

Tačiau dar reikia suprasti, kaip tai gali atsitikti?
Pirmiausia, tyčiniai nusikaltimai, kuriuos žmogus daro,
išplaukia iš žmogaus buvimo „dvigubame Kūrėjo valdymo paslėpime“.
Ir tai vadinasi „paslėpimu paslėpime“,
nes žmogus netiki Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“ (neduok dieve).
Tačiau „vieno paslėpimo“ aspekte žmogus tiki Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“,
bet dėl didelių kentėjimų, kartais ateina prie „nuodėmingų abejonių“.
Tai reiškia žmogus tiki,
kad kentėjimai atėjo pas jį už bausmes.

Ir tai panašu į žmogų, matantį savo bičiulį iš nugaros,
todėl galintį suklysti ir pagalvoti, gal tai kitas.
Iš tikro tada žmogaus padaromi nusikaltimai yra tik „klaidos“,
nes žmogus tiki į Kūrėjo valdymą „užmokesčiu ir bausme“.