• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Didysis kabalistas ir jo mokiniai

Dažnai būdavo, kad mūsų mokytojas, pabaigęs savo pamokas, trukusias aštuonias ir daugiau valandų, išeidavo su savo mokiniais iš Mokymo namų.

Ir kieme, viena koja atsistojęs ant žemės, o kitą koją užkėlęs ant tvoros kolonos, kalbėdavo apie darbo Kūrėjui aspektus.

Šitaip dar keturias valandas be sustojimo „nardydavo“ po giliausias Kūrėjo darbo gelmes. 

Kartais Baal aSulamas per pamokas kalbėdavo ivritu, nes keletas jo mokinių buvo išeiviai iš rytų šalių bendruomenių ir nesuprato idiš.

Kai tai išgirdo Baal aSulamo priešininkai Jeruzalėje, pakėlė didžiulį triukšmą.

Baal aSulamas tada savo mokiniams pasakė: „Tas, kam tai nepatinka, gali išeiti“.

Mūsų mokytojas paprastai nepriimdavo pašalinių žmonių.

Vieninteliai, kurie įeidavo pas jį į kambarį, buvo jo patarnautojas rabi Moše Baruch Lemberger ir jo žmona.

Ir netgi jie tik labai trumpam.

Taip pat pas jį užeidavo jo mokiniai pasitarti visais, tiek dideliais, tiek mažais klausimais, susijusiais su darbu Kūrėjui.

Jis vedė savo mokinius Kūrėjo darbe – kiekvieną pagal jo pakopą ir pagal jo sielos šaknį.

Ir jei iš jo lūpų išeidavo žodžiai – tai tik tam, kad pakelti mokinį Kūrėjo darbe.

Ir kitų žodžių, kurie nelietė šio tikslo, jie iš savo mokytojo neišgirsdavo.

Baal aSulamas išoriškai atrodė paprastas žmogus.

Visi jo nepaprasti ir ypatingi pajautimai, išeinantys iš jo ryšio su Pasaulio Kūrėju, buvo paslėpti labai giliai jo viduje.

Per šventes Baal aSulamas paprastai darydavo tiš („tiš“ idiš kalboje reiškia „stalas“ - šventinės chasidų vaišės) ir be sustojimo keletą valandų kalbėdavo gilius Toros žodžius apie Kūrėjo artumo aspektus.

Tuo laikotarpiu prie mūsų mokytojo prisijungė naujas mokinys – rabi Josef Vainštok.

Jis buvo be galo prisirišęs prie Baal aSulamo, ir su dideliu entuziazmu užsiėmė jo knygų platinimu.

Rabi Pinchas Brandvain pasakojo:

„Mūsų mokytojas buvo visas rabi Josefo gyvenimas.

Viskas, ką jis darė ir viskas, ką kalbėjo, sukosi tik apie Baal aSulamą.

Kad atspausdinti knygas, jis pardavė daug baldų iš savo namų.

Vieną Šabato naktį rabi Josefas susapnavo baisų sapną. Jis nusprendė pasninkauti per Šabatą, kad panaikintų tai, ką jo supratimu tas sapnas  pranašavo.

Tačiau jo žmona nuėjo pas Baal aSulamą, kuris pasakė jai, kad rabi Josefas gali valgyti.

Tai išgirdęs, Rabi Josefas tučtuojau nutraukė pasininką.

Ir visada, kai tik atvykdavo į Jeruzalę, jis ateidavo prie namo, kuriame gyveno Baal aSulamas ir bučiuodavo jo namo sienas...“.