• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                        57.

Ir ši „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas) vadinasi „tšuva“ iš baimės.
Juk, iš vienos pusės žmogus jau sugrįžo pas Kūrėją visa širdimi ir visa siela,
kaip ir „paliudija „Žinantis paslaptis“,
jog žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės (nuodėmės)“.

Tačiau ši garantija,
kad žmogus nenusidės daugiau,
yra tik dėl bausmės ir skaudžių kentėjimų,
ateinančių pas jį dėl prasižengimo supratimo ir pajautimo.

Kaip žmogus yra užtikrintas,
kad nesužalos savęs tyčia,
ir tuo nesukels sau baisių kentėjimų.
Tačiau galiausiai ši „tšuva“ ir garantija yra tik dėl bausmių,
laukiančių žmogaus už prasižengimus.
Todėl ši „tšuva“ yra tik iš „bausmės baimės“,
todėl ir vadinasi „sugrįžimas iš baimės“.